Mažeikių naftos perdirbimo įmonė paskelbė sumažinusi didmenines benzino kainas. Tačiau vairuotojai tokios malonės pajusti nespėjo. Jiems teks ieškoti naujų kainų karo degalinėse židinių.

Amortizavo šuolį

Bendrovė "Orlen Lietuva" nuo spalio 1-osios sumažino didmeninę benzino kainą – vidutiniškai 18 litų už 1 tūkst. litrų.

Įmonės vadovas Ireneuszas Fąfara aiškino, kad bendrovė turi galimybę savo klientams pasiūlyti palankesnes degalų kainas, nes atsižvelgia į vartotojų poreikius ir konkurencines sąlygas, lanksčiai reaguoja į pasaulines rinkos tendencijas, bet to, optimizuoja įmonės veiklą – diegia modernias valdymo sistemas, mažina veiklos sąnaudas, peržiūri pardavimo politiką.

"Puikiai suprantame visuomenės susirūpinimą dėl degalų kainų, todėl ir toliau stebėsime situaciją rinkoje ir, atsiradus atitinkamoms sąlygoms, ieškosime galimybių jas koreguoti", – žadėjo I.Fąfara.

Tačiau tokio perdirbėjų mosto vartotojai įvertinti nespėjo. Tai pripažino ir "Orlen Lietuvos" atstovas spaudai Jacekas Komaras.

"Jau seniai planavome sumažinti didmenines benzino kainas. Laukėme, kada kainos stabilizuosis. Tačiau kai praėjusį penktadienį nusprendėme jas sumažinti, pakilo "Plats" indeksas (pagal kurį nustatomos degalų kainos – red. past.). Taigi šis šuolis "suvalgė" didmeninių kainų sumažinimą, tačiau amortizavo kainų kilimą, – tvirtino J.Komaras. – Jeigu ne ši iniciatyva, kainos būtų padidėjusios labiau."

Esminio efekto nebus

Pigesnį benziną pasiūliusiai bendrovei "Orlen Lietuva" gali tekti susitaikyti su mažesne pelno marža. "Tačiau nebūtinai pelnas mažės. Tikimės, kad išaugs pardavimo pajamos. Galbūt ir žmonės mažiau pirks kontrabandinių degalų. Tokiu atveju nieko neprarasime", – vylėsi J.Komaras.

Vis dėlto mažmeninės degalų prekybos atstovai tokios iliuzijos nepuoselėja.

"Visi degalų pardavimo grandinės dalyviai žino, kad pigesni degalai skatina žmones daugiau važiuoti automobiliais. Tačiau perdirbėjai pasiūlė beveik dviem centais mažesnę kainą. Tai nėra esminis efektas. Įtakos vartojimui jis nepadarė ir nepadarys", – dienraščiui sakė Audrius Miežys, "Neste" mažmeninės prekybos vadovas.

"Orlen Lietuvos" pastangos sumažinti didmenines degalų kainas prajuokino Romą Turlinską, bendrovės "Lukoil Baltija" Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorių.

"Ar žinote, kiek yra tas 18 litų tūkstančiui litrų? Ogi 1,8 cento, – šyptelėjo "Lukoil" atstovas. – Naftos perdirbėjai yra pasaulinės rinkos dalyviai. Jeigu pasaulyje naftos produktai brangsta, tai ir jie pakelia savo kainas. Todėl didmeninių kainų mažinimas nėra gamyklos geranoriškumas."

Anot jo, nuo spalio 1-osios benzino ir dyzelino kainos padidėjo po 3 centus, o dujų kainos nesikeitė.

Mažos kainos – nerealu

Prekybininkai pripažįsta, kad vairuotojus masiškai į degalines gali sugrąžinti tik gerokai didesnės nuolaidos. Pastaruoju metu įvairiose šalies vietose plyksteli vadinamieji kainų karai, kai greta esančios skirtingų tinklų degalinės konkuruoja itin mažomis degalų kainomis.

Vos prieš savaitę dviejose sostinės degalinėse buvo galima pamatyti neįtikimas kainas: 95 benzinas kainavo vos 3,7 lito, o dyzelinas – 3,18 lito. Kitose miesto dalyse veikiančiose įvairių tinklų degalinėse populiariausias benzinas kainuoja 4–4,12 lito už litrą, dyzelinas – 3,45–3,6 lito už litrą.

"Žinoma, sulaukėme didelio vartotojų antplūdžio. Taip sau dar kartą įrodėme, kad gerokai mažesnės kainos tikrai paskatintų vartojimą. Tačiau tokių kainų visose degalinėse nereiktų tikėtis. Tai nerealu, nors vartotojai ir vertino palankiai", – tvirtino "Neste" mažmeninės prekybos vadovas A.Miežys.

"Orlen Lietuvos" atstovas J.Komaras pastebi, kad praėjusią savaitę sostinėje kilusio degalų karo dalyviai benzinu ir dyzelinu prekiavo beveik be maržos.

"Tai karas, kas išgyvens. Pardavimas mažėja, kontrabandos apimtis auga, todėl prekybininkams kyla vis daugiau problemų", – konkurenciją mažmeninėje rinkoje apibūdino J.Komaras.

Verslas neuždirba

Praėjusį savaitgalį benziną ir dyzeliną pastebimai buvo atpiginęs ir degalinių tinklas "Lukoil".

"Darėme vienkartinę akciją – kai kuriose degalinės kainas sumažinome 5–10 centų. Taip dalį savo pajamų atidavėme vartotojams ir siekėme juos pritraukti. Panaši akcija gali būti nuostolinga, gali būti ir ne, jeigu atvažiuos daugiau vairuotojų ir jų nupirktas degalų kiekis padengs nuolaidą", – skaičiavo R.Turlinskas.

Paklaustas, ar "Lukoil" dažniau pasiūlys vairuotojus pamaloninančių kainų, R.Turlinskas atsakė: "Galbūt." Mat vos vienam tinklui pasiūlius nuolaidų, reaguoja ir konkurentai – o kai daugelyje degalinių kainos sumažinamos, vairuotojai pasiskirsto ir verslas neuždirba.

Anot pašnekovo, kainų karo židiniai nuolat įsiplieskia įvairiuose šalies miestuose ir juos sukelia būtent konkurencija: "Visi stengiamės, kad klientas atvažiuotų pas mus, ir tikimės, kad jis nupirks ne tik degalų, bet ir kokių nors prekių. Kuo daugiau klientų, tuo didesnė apyvarta."

Beje, naftos perdirbėjai ypatingų kainų pokyčių degalų rinkoje neprognozuoja. Tik tradiciškai šaltuoju sezonu gali labiau ūgtelti dyzelino kainos, nes didėja paklausa – nemažai namų ūkių Vakaruose dyzeliną naudoja kaip kurą būstams šildyti.

Kainų žirklės

Vairuotojai neretai spėlioja, kodėl tame pačiame degalinių tinkle kainos skirtinguose miestuose kartais skiriasi keliolika centų už litrą.

"Skirtingos kainas lemia įmonių tikslai ir konkurencija. Jeigu kas nors pateikia ekstremaliai gerą pasiūlymą, vieni konkurentai reaguoja, kiti – ne. Dabartinis kainų lygis atitinka įmonių veiklos lūkesčius. O nedidelius svyravimus lemia įmonių politika skirtinguose miestuose ir padėtis vidaus rinkoje, – aiškino A.Miežys, "Neste" mažmeninės prekybos vadovas. – Žinoma, vartotojams būtų suprantamiausia, jeigu kainos būtų kuo stabilesnės ir nesiskirtų nuvažiavus 100 km. Tačiau rinkoje susiklosto įvairi padėtis."

"Lukoil" degalinių tinklo atstovas R.Turlinskas ragina nepamiršti ir vartotojams išdalyti lojalumo kortelių: "Stulpo kaina yra viena, o lojaliems klientams taikome visai kitus įkainius."