- Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Degalų kainos Lietuvoje šiuo metu mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, teigia degalinių atstovai. Jie sako, kad kainos krinta dėl pokyčių naftos rinkoje, dolerio ir lito kurso bei degalinių konkurencijos. Tačiau, jei dolerio kursas didės, degalų kainos vėl gali pakilti.
„ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis pabrėžia, kad iš anksto numatyti, kaip keisis degalų kainos, negalima.
Degalai gali brangti per didelius šalčius
Pasak bendrovės „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos direktoriaus Audriaus Miežio, per pastaruosius tris mėnesius benzino kainos krito 34 ct, o dyzelinas atpigo 18 ct.
„Šiuo metu degalinėse kainos šiais metais mažiausios, palyginti su kiekvieno mėnesio vidutine kaina. Palyginti su praėjusių metų spaliu, už dyzeliną mokame 1 ct pigiau, už benziną – net 24 ct“, – sako A. Miežys. Jo teigimu, per didesnius šalčius kainos pakyla, nes padidėja vartojimas.
Dabar vidutinė 95 markės benzino kaina yra apie 4,50 Lt už litrą, dyzelino maždaug 15 ct mažesnė. Degalų kainos pastaruoju metu krinta dėl dviejų priežasčių – smunkančio JAV dolerio ir pingančios naftos, teigia „Statoil Lietuva“ Degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila.
„Be to, dėl aršios konkurencijos tinklai visokiais būdais stengiasi pritraukti klientų į savo degalines ir vienas iš tokių būdų – mažesnės kainos degalinėse. Tai matome porą paskutinių savaitgalių. Šiandien mūsų tinklo degalinėse (ir daugumoje kitų tinklų) 95 markės benzinas kainuoja 4,55 Lt, dyzelinas – 4,45 Lt, o dujos – 2,54 Lt“, – pastebi S. Raila.
Dujų kainos kyla dėl sumažėjusios pasiūlos
Dujų kaina, S. Railos teigimu, padidėjo dėl išaugusios produkto savikainos – jau nuo vasaros pastebimas didelis kainų šuolis. „Pagrindinė priežastis – planiniai gamyklų remontai Rusijoje, – kalba jis. – Todėl yra mažesnė produkto pasiūla, o paklausa panaši. Taigi, sumažėjus pasiūlai, kyla didmeninė kaina.“
S. Raila sutinka su A. Miežio nuomone, kad kainos krinta dėl pokyčių naftos rinkoje, dolerio ir lito kurso. Tačiau, pasak jo, jei dolerio kursas didės, degalų kainos vėl gali pakilti.
Naftos perdirbimo bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis teigia, kad didmeninę benzino kainą įmonės sumažino reaguodamos į pokyčius pasaulinėje naftos produktų rinkoje.
„Didmeninės prekybos praėjusią savaitę vidurkis už A95 benziną buvo 4,15 Lt, dyzelinas – 3,93 Lt, dujos – 2,15 Lt. Mes šį vidurkį skelbiame kiekvieną savaitę, kad tiek degalų pirkėjai, tiek verslo analitikai galėtų matyti tendenciją, kuri labai tiksliai atspindi pasaulines naftos produktų tendencijas“, – sako A. Stasiulaitis.
Pokyčių nuspėti neįmanoma
A. Stasiulaičio teigimu, „ORLEN Lietuva“ didmenines kainas nustato pagal „Platts“ agentūros indekso pokyčius – indeksas kasdien keičiamas pagal tai, kaip keičiasi pasiūlos ir paklausos suformuota naftos produktų kaina Europoje. Todėl, pabrėžia A. Stasiulaitis, kainų prognozuoti iš anksto tikrai negalima.
Jis teigia, kad šiuo metu pasaulinėje naftos produktų rinkoje vyksta nauji procesai: „Visų pirma tai atsirandanti JAV rinkos nepriklausomybė nuo kitų eksporto rinkų. Amerikiečiai, išgaudami skalūnų naftą, jau gali patys eksportuoti benziną, kurį anksčiau importuodavo.“
Kita priežastis, A. Stasiulaičio nuomone, – didžiulis gamybos perteklius Europos naftos perdirbimo rinkoje. Dėl pertekliaus, pastebi jis, bendrovės mažina gamybos apimtis, dėl to atsiranda mažos maržos. Tai rodo ir neigiami naftos perdirbimo įmonių rezultatai.
„Pavyzdžiui, Europos naftos perdirbimo bendrovės šiuo metu savo perdirbimo apimtis sumažinusios labiausiai per 24 metus. O benzino marža beveik mažiausia per dvejus metus. Tai reiškia, kad yra didžiulė produktų pasiūla ir mažėjantis vartojimas“, – kalba A. Stasiulaitis. Dėl to, sako jis, per penkerius metus Europoje užsidarė 15 iš 100 naftos perdirbimo gamyklų.
Šios priežastys, su kuriomis susiduria Europos naftos perdirbimo pramonė, daro įtaką naftos produktų kainoms, pastebi A. Stasiulaitis: „Tarkim, praėjusią savaitę kainos buvo pakilusios. Tam šiek tiek įtakos turėjo ir iki beveik metų žemumų sumenkę JAV degalų rezervai. Tačiau kaip kainos toliau keisis, negalime numatyti.“
Ar ilgai išsilaikys per pastaruosius mėnesius sumažėjusios benzino ir dyzelino kainos, nelinkę prognozuoti ir degalų pardavėjai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...