Daugiabučiai toliau sensta Pereiti į pagrindinį turinį

Daugiabučiai toliau sensta

2008-01-12 09:00

Daugiabučiai toliau sensta

Šalies valdžia prieš kelerius metus užsimojo iki 2020 m. atnaujinti apie 70 proc. senų daugiabučių, tačiau jau dabar aišku, kad įgyvendinti šių planų nepavyks.

Švaistoma energija

Uostamiestyje yra beveik 2 tūkst. sovietmečiu statytų daugiabučių, juose gyvena apie 80 proc. miestiečių. Daugelio šių namų būklė yra itin prasta ir dėl nepakankamos priežiūros nuolat blogėja.

Ekspertų skaičiavimu, per kiauras daugiabučių sienas kasmet iššvaistoma šilumos už beveik 0,5 mlrd. litų. Palyginti su kitomis panašaus klimato ES valstybėmis, Lietuvoje būstui apšildyti sunaudojama 1,8 karto daugiau energijos.

Brangstant šildymui klaipėdiečiai kasmet veltui išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau modernizuoti daugiabučių neskuba. Specialistai pabrėžia, kad vienintelis būdas sumažinti gyventojų išlaidas šildymui – kompleksiškai atnaujinti senus pastatus: apšiltinti išorines sienas bei stogą, pakeisti langus ir šildymo sistemą. Tokia daugiabučio renovacija gyventojams kainuotų mažiausiai 1,5 mln. litų, tad retas kuris ryžtasi šiai investicijai.

Klaipėdiečiai pasyvūs

Nuo 2005 m., kai buvo patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programa, šalyje atnaujinta tik 220 iki 1993 m. pastatytų daugiabučių.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, Klaipėdos regione užregistruota beveik 60 bendrijų, dalyvaujančių programoje. Trylika daugiabučių, į kuriuos gyventojai investavo 5,2 mln. litų, jau baigti modernizuoti. Dabar įgyvendinamas 21 investicinis projektas, rangos darbų vertė – 12,68 mln. litų.

Siekiant efektyviai naudoti šilumos energiją, daugiabutį būtina modernizuoti kompleksiškai, o Klaipėdoje įgyvendintas tik vienas toks projektas.

Tad valstybei užsimojus per artimiausius 12 metų modernizuoti apie 70 proc. senų daugiabučių, Klaipėdoje kasmet būtina jų kompleksiškai atnaujinti bent po 100.

Parengti dokumentai

Klaipėdos savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis įsitikinęs, kad situacija šiemet turėtų pagerėti. Uostamiesčio gyventojams buvo parengta tipinių namų techninė dokumentacija, ja pasinaudoti nutarusios bendrijos sutaupys ne tik pinigų, bet ir laiko.

Devyniems uostamiesčio daugiabučiams buvo nemokamai parengti visi dokumentai, reikalingi pradėti daugiabučio modernizacijai: investiciniai bei techniniai projektai ir atliktas energetinis auditas.

Parengti tokią dokumentaciją kiekvieno daugiabučio bendrijai kainuotų beveik po 200 tūkst. litų. „Šiais dokumentais galės pasinaudoti ne tik tų daugiabučių, pagal kuriuos parengti dokumentai, gyventojai, bet ir kitos uostamiesčio bendrijos. Tiesa, joms teks mokėti už pakeitimus, tačiau sumos tikrai bus kur kas mažesnės, nei prireiktų rengiant naujus dokumentus“, – tvirtino A.Gaižutis.

Nors parengti dokumentai gyventojams nieko nekainavo, daugelis jais pasinaudoti ir modernizuoti daugiabučių net neketina.

Investuos du milijonus

Pasinaudoti parengta technine dokumentacija ir modernizuoti daugiabutį pasiryžo tik Kretingos g. 10-o namo „Geocintos“ bendrijos gyventojai.

Atnaujinti šį „chruščiovinį“ daugiabutį planuojama kompleksiškai, o jį modernizuoti atsieis per 2 mln. litų. Pusę šios sumos turėtų skirti valstybė.

Kiekvienas iš šešiasdešimties butų savininkų įsipareigojo bankui per dešimt metų sumokėti po 15 tūkst. litų, vidutiniškai po 70 litų per mėnesį. „Daugeliui mūsų tokie pinigai yra nemaži, bet žinant, kad namo būklė kasmet blogėja, o tiek medžiagos, tiek statybininkų paslaugos, jau nekalbant apie komunalinius mokesčius, nuolat brangsta, imtis ryžtingų veiksmų buvo būtina“, – sakė bendrijos pirmininkė Ala Jurkina.

Daugiabučio modernizavimo darbus, po kurių šilumos energijos sąnaudos sumažės apie 50 proc., tikimasi užbaigti iki metų pabaigos.

Pritrūks lėšų paramai

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros inžinierius Eugenijus Šimonis vylėsi, kad šiemet uostamiestyje kur kas daugiau bendrijų ryšis kompleksiškai atnaujinti daugiabučius. Vis daugiau jų planuoja pasinaudoti parengta dokumentacija ir valstybės teikiama parama. Be to, numatyta papildoma parama nepasiturinčioms šeimoms – valstybė joms padengia pradinį įnašą, paskolos draudimo įmoką, palūkanas.

Šiais metais daugiabučių modernizavimui finansuoti iš valstybės biudžeto skirta 50 mln. litų, tačiau jau dabar baiminamasi, kad iki metų pabaigos lėšų neužteks.

Pinigų teks palaukti

Uostamiesčio gyventojai gali pasinaudoti ir miesto savivaldybės teikiama parama. Tiesa, kasmet daugiabučiams namams modernizuoti savivaldybė iš biudžeto skiria vis mažiau lėšų.

Pernai renovacijai buvo skirta 0,5 mln. litų, o šiemet numatoma skirti tik apie 200 tūkst. litų. Tad norintiesiems gauti savivaldybės paramą teks palaukti ne vienus metus – jau dabar laukiančiųjų yra kur kas daugiau, nei tam planuojama skirti lėšų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų