Laukuose situacija nevienoda
Šiaulių rajone, Daugėlaičių kaime, ūkininkaujantis Julius Šateika augina morkas ir svogūnus. Jis sako, kad daržovių pardavimas labiausiai strigo iki Naujųjų metų, tačiau sausį, ypač į mėnesio pabaigą, pirkimas jau turėtų įsibėgėti. „Tokia situacija su visomis daržovėmis, ne tik morkomis ar svogūnais, – pastebi ūkininkas. – Kol kas prekybos vangumas jaučiamas ir vietinėje rinkoje, ir eksportuojant.“
J. Šateika tokią vangią prekybą sieja su perprodukcija. Nors praėjusių metų vasarą mūsų šalies ūkininkų laukai buvo užtvindyti liūčių ir buvo regionų, kur daržovės skendo, vis dėlto likusios dalies daržininkystės ūkių plotai nenukentėjo, priešingai – netgi davė neblogą derlių. Panaši situacija susiklostė ir kaimyninėje Lenkijoje, kur liūtys nuplovė didelę dalį dirbamų laukų, tačiau kita dalis nenukentėjo, davė gerą derlių, tad bendras produkcijos kiekis netgi padidėjo. „Kitas klausimas apie derliaus kokybę, – sako J. Šateika. – Lenkijoje jau apie penkiolika metų nebuvo tokių šalčių kaip šiemet, tad jie neturi net tokių sandėlių, kuriuose galėtų saugiai laikyti daržoves. Net ir morkų plovimo technologijos yra kitokios, o dabar sistemose yra užšalęs vanduo, jie negali plauti morkų, negali ruošti produkcijos. Tad šiuo metu lietuviai gelbsti lenkus eksportuodami savo produkciją.“
Julius ūkininkauja kartu su tėčiu, garsiu Lietuvos ūkininku Linu Šateika, jų ūkiai morkas, svogūnus eksportuoja daugiausia į Latviją ir Estiją. Orientuojasi į šiaurines šalis, tik ne į Suomiją, nes suomiai perka ir valgo išskirtinai tik savą produkciją. Bruožas, kurį galima tik pagirti, vadinasi, valgo šviežesnes, sveikesnes daržoves, vietines – ir vartotojui gerai, ir ūkininkui.
Kainos smarkiai krito
Ar iki pavasario užteks lietuviškų daržovių, J. Šateika nenori prognozuoti. „Dabar mūsų sandėliuose daržovių yra, manome, jų turėtų užtekti iki balandžio vidurio ar pabaigos, – tikisi ūkininkas, – tačiau kiti ūkininkai, kurių laukuose užaugo labai gausus derlius, sako, kad jų užteks iki gegužės vidurio ar net birželio. Mes nuėmėme maždaug 20–25 proc. mažesnį derlių nei, pavyzdžiui, pernai.“
Šateikų ūkiuose daržovės sėjamos vėliau, dėl to šiemet kilo problemų dėl klimato – teko gaudyti saulėtas dienas, taikytis prie lietingų orų, ne visada buvo galima įvažiuoti į laukus. Morkos sudygo per vargą, nes buvo per daug vandens laukuose, vėliau stipriai kepino saulė, susidarė dirvos pluta, per kurią sėklos nesudygo.
Žemės ūkio duomenų centras pateikia informaciją, kad morkų kaina šį mėnesį yra kiek daugiau nei 20 proc. mažesnė nei pernai sausį, tačiau J. Šateika sako, kad dar prastesnė situacija buvo 2025-ųjų rudenį, kai morkų kaina buvo 50 proc. mažesnė nei 2024-ųjų rudenį. „Paskaičiuokite: derlius mūsų ūkyje 25 proc. mažesnis, o kaina 50 proc. mažesnė, tai kokie nuostoliai? – klausia ir pats atsako Julius: – Skamba kaip bankrotas.“ Tačiau ūkininkas nėra pesimistas, tad tikisi, kad ūkis išsilaikys.
Prarado tonas derliaus
J. Šateika sako, kad auginti svogūnus pastaruoju metu dėl klimato jiems nesiseka. Užauga gal tik pusė to, ką pasodina, nors kitų regionų ūkininkai džiaugiasi derliumi. 2024-ieji buvo ypač nesėkmingi, dirvą plakė liūtys, jų regione iškrito 155 mm lietaus, dėl to prarado apie 40 ha morkų (iš 180 ha), visiškai sumirko apie 20 ha svogūnų, jie liko nenuimti, o iš 5 tūkst. t iš laukų parsivežto derliaus dar 2,5 tūkst. t teko išmesti kaip nekokybišką. Praėjusieji metai buvo ne ką geresni: morkos dėl vėlyvos sėjos ir prastų orų neišdygo, o svogūnus per patį augimo piką užpuolė liga, pražudžiusi derlių.
„Ligų su kiekvienais metais vis daugiau artėja prie Lietuvos, – sako J. Šateika. – Anksčiau labiausiai ligos puldavo pietines Europos valstybes, maždaug prieš penkiolika metų jų jau buvo atsiradę Pietų Lenkijoje, dabar dėl šylančio klimato pasiekė ir Lietuvą. Kai kurių ligų atsivežėme ir su svogūnų sodinukais, užsikrėtė dideli plotai.“
Deja, leistinų naudoti augalų apsaugos priemonių sąrašas yra labai ribotas, nors klimatas keičiasi, šyla, todėl reikėtų lanksčiau žiūrėti į kintančias sąlygas. Tačiau, pasak J. Šateikos, apie priemonių paletę sprendžiama bendrai ES, o ten ką nors pakeisti yra sunkiau, pokyčiai vyksta lėčiau. Tiek Pietų, tiek Centrinėje Europoje ūkininkai visada turėjo daugiau problemų dėl kenkėjų, ligų, o dabar ir pas mus atsirado panašių problemų, tačiau augalų apsaugos priemonės likusios tos pačios.
Suduos dar vieną smūgį ūkiams
Ne tik Šateikoms, bet ir visiems šalies ūkininkams nerimą kelia nuo šių metų pradžios įsigaliojęs anglies dioksido muitas, taikomas už iš trečiųjų šalių importuojamas trąšas. Skaičiuojama, kad šis mokestis trąšas pabrangins iki 30 proc. Nesunku įsivaizduoti, kiek tai pakels auginamos produkcijos kainas, kai kalbama apie šimtus ir tūkstančius ūkių hektarų grūdų, daržovių.
Šateikų ūkių bendras daržovių plotas – 400 ha. Kiek reikia trąšų, galima tik įsivaizduoti. Sąnaudas naujieji muitai dar padidins, o morkų kaina krinta. Ar jos nebrangs vartotojui? „Čia rinka, kainos nuo daug ko priklauso, – sako J. Šateika, – tad spėlioti labai sunku. Priklausys, kokios bus kainos Lenkijoje, nes ši šalis ir Nyderlandai diktuoja savo kainas.“
Ši žiema kaip reta šalta. Gal šaltis padės ūkiams išgyventi, gal iššaldys kenkėjus, apribos ligų plitimą, reikės mažiau augalų apsaugos priemonių? Pasak J. Šateikos, laukuose žemė po sniegu neįšalusi, tad kenkėjai tikrai nesušals. „Jokio įšalo nėra. Bandėme įvažiuoti į lauką pastumdyti sniegą, kad neužneštų kelių, bet tik įvažiavome ir išvažiavome, nes traktorius ėmė smigti į dirvą“, – aiškina J. Šateika.
Dabar mūsų sandėliuose daržovių yra, manome, jų turėtų užtekti iki balandžio vidurio ar pabaigos.
Ūkis dirba kaip laikrodis
J. Šateika realiai vertina Lietuvos daržovių augintojų situaciją, tačiau trauktis iš ūkininkavimo nežada: „Gaila būtų, toks ūkis, tiek investuota.“ Jis pripažįsta, kad didelį, modernų daržininkystės ūkį, kuris tiektų daržoves prekybos centrams, sukurti nuo nulio būtų be galo sunku. Julius yra paskaičiavęs: jeigu turi apie 10 mln. eurų pirmai pradžiai, gali rizikuoti. Jis kalba apie morkų auginimą, nes jų auginimas, transportavimas ir apdorojimas reikalauja daugiau investicijų. Laimė, kad jis pats galėjo kurtis jau turėdamas tėčio sukurto ūkio pagrindą. Kitaip nebūtų sukūręs tokio savo ūkio.
Tiek Juliaus, tiek jo tėčio Lino ūkiai yra stambūs. Juose dirba 70 etatinių darbuotojų, dar mėnesiui kitam samdo apie 20 sezoninių.
Mokų auginimas nėra toks paprastas užsiėmimas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ūkininkas sako, kad keturių vagų morkų nuėmimo kombainui reikia 5–6 traktorių su platformomis po dešimt konteinerių, talpinančių maždaug po 1 t morkų. Šateikų laukai, laimė, yra gana arti, tolimiausias – už 5 km, kitaip technikos prireiktų dar daugiau. Į sandėlį atvežtas morkas perima trys autokrautuvai: du morkas nukrauna, vienas sukrauna tuščias dėžes. Traktoriai morkas atveža kas 5–8 minutes, per 30 sekundžių platforma iškraunama. Ūkio sandėlyje vienu metu galima sutalpinti apie 18 tūkst. t produkcijos. Bent dabar talpinama apie 12 tūkst. t morkų ir 6 tūkst. t svogūnų, tačiau būtų galima sutalpinti ir dar daugiau. Tame pačiame, užimančiame apie 1,5 ha žemės, sandėlyje yra ir morkų plovykla. Tik gavus užsakymą, purvinos morkos vežamos plauti. Daugiausia darbuotojų dirba prie morkų ir svogūnų rūšiavimo, tai išskirtinai rankų darbas. Ūkyje nuplautos morkos nedžiovinamos (nudžiūsta savaime), jos ne tik pakuojamos po 10 kg, po 1 kg, bet ir ruošiamos kitaip – skutamos, pjaustomos, vakuumuojamos. Taip paruoštos keliauja į prekybos vietas mums, vartotojams.
Ūkis – kaip didelis laikrodžio tikslumo mechanizmas, kurio sudėtingumo pirkdami jau paruoštas vartotojui morkas, neįvertiname. Ūkininkas juokauja, kad kada nors norėtų padaryti eksperimentą – duotų 1 ha žemės, kad kas nors, ypač miesto žmogus, pats pabandytų tiesiog nuo nulio užsiauginti daržovių ir paskui jas realizuoti. Tik realiai prisilietus prie ūkininko darbo galima suprasti jo sudėtingumą.
Realizacijos sunkumų nėra
Kėdainių rajone, Lančiūnavoje, ūkininkaujantis Vidmantas Kvedaras savo ūkyje augina įvairias daržoves: kopūstus, burokėlius, morkas, bulves, agurkus, tačiau realizuoja jas tik perdirbtas. Tai, kad metai buvo sunkūs daržovių ūkiams, realizuojamos produkcijos kainoms įtakos beveik neturėjo – jos išliko tokios pačios, kaip, pavyzdžiui, pernai. „Rinka nuolat banguoja, – sako V. Kvedaras. – Pavyzdžiui, didžiausi pirkimai būna apie Kalėdas, šaltuoju metų laiku, o šylant orams, per vasarą pardavimai smunka.“ Pasak ūkininko, daržovių raugimo kiekiai yra labai dideli, jų užtenka net per vasarą, iki naujo derliaus.
Koks Kėdainių rajonui buvo praėjęs daržovių auginimo sezonas? „Praėję metai buvo labai lietingi, todėl ir mes Kėdainių rajone patyrėme nuostolių, – sako V. Kvedaras. – Pavasaris buvo vėlyvas, vėliau nesiliovė lietūs, todėl darbai rudenį labai vėlavo. Lauko agurkus skynėme dar rugsėjį. Dėl lietaus sunkiai sekėsi nuimti bulves, burokėlius.“ Ūkininkas sako, kad vietomis derliaus net nebuvo įmanoma nuimti dėl lietaus, tačiau dėl bendro derliaus labai nesiskundžia. Galėtų daržovių užauginti dar daugiau, tačiau nebūtų rinkos perdirbtiems produktams.
Kvedarų ūkis savo produkciją realizuoja daugiausia prekybos centruose, tačiau konkurencijos beveik nėra – neteko matyti nei perdirbtų lenkiškų daržovių, nei kokių kitų.
Nesiskundžia derliumi
Pasvalio rajone 150 ha plote morkas ir kopūstus auginantis Algimantas Morkūnas praėjusių metų derliumi nesiskundžia. „Mūsų rajone lietaus nebuvo per daug, drėgmės užteko, kad daržovių derlius būtų puikus, – džiaugiasi ūkininkas. – Žinoma, daržovių kainos šiemet, kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje šiemet mažesnės nei ankstesniais metais. Dėl didelių derlių, perprodukcijos jos krito tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose...“
A. Morkūnas nesiskundžia ir realizacija, kuri vyksta kaip paprastai. Šviežias daržoves šis ūkis tiekia didiesiems prekybos tinklams, o jiems, sako ūkininkas, paprastai visada visko daug reikia. Dalį derliaus A. Morkūno ūkis eksportuoja į Latviją, tačiau liūto dalis lieka savai rinkai, produkcijos turėtų pakakti iki gegužės.
Įvertinta kokybė
Pasvalio rajono ūkininko A. Morkūno ūkio produkcijai, taip pat kėdainiečio V. Kvedaro ir Šiaulių rajono ūkininkų Šateikų produkcijai ne tik suteiktas Nacionalinės kokybės produkto (NKP) sertifikavimo ženklas, bet ir ji įvertinta GLOBALG.A.P, tarptautiniu kokybės ženklu. Vadinasi, šio ūkio užaugintos daržovės pasižymi natūralumu, maistingumu ir aplinkos tausojimo aspektais. Šių produktų gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų naudojimo kiekis. Auginant augalus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, būtinas visavertei vegetacijai, apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus ir maisto medžiagų balansus.
A. Morkūnas džiaugiasi, kad jo pėdomis suka ir sūnus. „Baigęs statybos studijas universitete, Žemės ūkio akademijoje baigė išlyginamąsias studijas ir tapo žemės ūkio specialistu, – pasakoja patyręs Pasvalio rajono ūkininkas. – Bus kam perimti visą ūkį.“
Naujausi komentarai