Darbuotojų 2022-aisiais trūks, bedarbių netenkina uždarbis

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos (UŽT) kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje – gerokai didesnis, nei fiksuojama oficialioje statistikoje.

Iššūkis – personalas

UŽT atliktos darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc. – konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymą.

Su darbuotojų motyvavimo iššūkiais susidurs 29,3 proc. darbdavių, o jaunų specialistų pritraukimu į įmonę – 23,9 proc. Nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą prognozuoja 13,3 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.

„Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, tikėtina, bus aktualiausias statybos ir pramonės sektoriuose. Devynios iš dešimties apklausoje dalyvavusių statybos įmonių įvardijo, kad artimiausiais metais tikisi susidurti su šiuo sunkumu. Tokių pramonės įmonių buvo du trečdaliai (67,5 proc.)“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą būsimu iššūkiu įvardijo pusė (50,5 proc.) žemės ūkio ir du penktadaliai (39,3 proc.) paslaugų įmonių. Kaip problemas pramonės ir statybos sektoriaus darbdaviai įvardijo konkurencingą darbo užmokestį bei jaunų specialistų pritraukimą.

Ketvirtuoju iššūkiu pramonės darbdaviai įvardija nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, statybos – darbuotojų motyvavimą. Palyginti su kitais sektoriais, pramonei bus aktualesnė didelė darbuotojų kaita įmonėje – tokias prognozes pateikia kas dešimta (11,5 proc.) pramonės įmonė.

Trūks ir nekvalifikuotų

Nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą akcentuoja žemės ūkio darbdaviai: du penktadaliai (44,2 proc.) apklausoje dalyvavusių žemės ūkio įmonių prognozuoja susidursiantys su šiuo sunkumu artimiausiais metais. Nekvalifikuotų darbininkų trūkumą 2022-aisiais įvardija kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,8 proc.) pramonės darbdavių ir 6,2 proc. statybos įmonių.

„Paslaugų sektoriuje didžiausias personalo valdymo iššūkis 2022 m. – konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymas. Šioje srityje tikėtinus sunkumus įvardijo 49 proc. paslaugų įmonių. Aktualiausias šis iššūkis bus profesinę, mokslinę, techninę, finansinę ir draudimo veiklą vykdančioms įmonėms. Taip pat ir viešajame sektoriuje“, – teigė J.Zemblytė.

Su kvalifikuotos darbo jėgos sunkumais prognozuoja susidurti 39,3 proc. paslaugų įmonių, su darbuotojų motyvavimo ir jaunų specialistų pritraukimo iššūkiais – atitinkamai 32,7 proc. ir 22,4 proc. paslaugų sektoriuje veikiančių darbdavių.

Kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo sunkumų, tikėtina, patirs transporto ir saugojimo veiklą vystančios bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Sunkumų dėl jaunų specialistų pritraukimo paslaugų sektoriuje daugiausia prognozuoja viešojo valdymo ir švietimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys.

Palyginti su kitais sektoriais, didesnei paslaugų įmonių daliai bus aktualesni pokyčių valdymo ir talentų išlaikymo iššūkiai – su šiais sunkumais prognozuoja susidurti kas penkta paslaugų įmonė.

Darbo jėgos trūkumas, jaunų specialistų pritraukimas ir talentų išlaikymas, darbuotojų kaita aktualesni iššūkiai didesnėms įmonėms. Mažesnės įmonės labiau akcentuoja laukiamus konkurencingo darbo užmokesčio ir pokyčių valdymo sunkumus.

Šiuo metu darbo rinkoje ypač trūksta aukštesnės kvalifikacijos, t.y. aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose dirbančių specialistų.

Iškreipta statistika

Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje – gerokai didesnis, nei fiksuojama oficialioje statistikoje, skelbia LLRI. Net 92 proc. apklaustų įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu, o jų paiešką vykdo per privačias institucijas.

Laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams skaičius Lietuvoje – rekordinis. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jis siekė beveik 27 tūkst. Laisvų vietų lygis, matuojantis laisvų ir visų darbo vietų santykį, siekė 2 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m.

Vis dėlto oficialūs duomenys, LLRI prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, negali tiksliai atspindėti realios situacijos darbo rinkoje.

„Visų pirma dėl to, kad ne visos laisvos darbo vietos yra fiksuojamos UŽT – darbdaviai naudojasi privačių įdarbinimo įmonių ir platformų paslaugomis, darbuotojų ieško bendruomenėje. Statistikos departamentas, apklausdamas įmones, fiksuoja tuo metu esantį laisvų darbo vietų skaičių, o ne trūkstamų darbuotojų skaičių veiklai vykdyti ar jai plėsti“– aiškino E.Leontjeva.

Be to, jos teigimu, oficiali statistika negali apimti ir tų darbo vietų, kurios potencialiai galėtų būti sukurtos, jeigu įmonės imtųsi plėtros. Esminė plėtros sąlyga – reikalingos kvalifikacijos darbuotojai, galimybės juos pritraukti ir įdarbinti.

LLRI atliktos ekspertinės apklausos metu paaiškėjo, kad su darbuotojų trūkumu susiduria beveik visos įmonės, šešios iš dešimties jų papildomai galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų, trečdalis priimtų ir daugiau nei 20 proc. darbuotojų.

Problemos sprendimas

Užpildyti dalį laisvų darbo vietų padėtų legalios migracijos procedūrų lengvinimas. 62 proc. LLRI apklausoje dalyvavusių įmonių pripažįsta, kad darbuotojų žvalgosi svetur. Dauguma jų sutinka, kad tai padaryti sunku.

„Įmonės pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria darbindamos užsieniečius iš trečiųjų šalių, yra biurokratija: procesai trunka ilgai, reikalavimai pertekliniai, neaiškiai apibrėžta valstybės pareigūnų diskrecija“, – sakė E.Leontjeva.

Paklausti, ką vertėtų keisti, įmonių atstovai pabrėžia, kad būsimų darbuotojų kvalifikacijos vertinimas turėtų priklausyti ne nuo išorinių institucijų, o nuo rinkos poreikių ir darbdavių vykdomos atrankos. Raginama darbuotojų neskirstyti pagal specialybę, įtraukti daugiau jų į trūkstamų profesijų sąrašą, sutrumpinti vizų išdavimo ir kitų procesų terminus.

LLRI apklausa buvo vykdoma elektroniniu būdu, tikėtina, kad joje aktyviau dalyvavo tos įmonės, kurioms darbuotojų trūkumo problema aktualesnė. Beveik pusė jų – vidutinio dydžio įmonės, įdarbinančios mažiau kaip 250 darbuotojų. Apklaustos įmonės užsiima įvairia veikla: pusė jų teikia paslaugas, 35 proc. užsiima gamyba. Likusios veikia prekybos, statybos, logistikos, transporto srityje.

Proga perkvalifikuoti

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų augimas Lietuvoje sudaro puikias galimybes didinti jų pasiūlą, investuojant į švietimą, perkvalifikavimą, mano Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis antradienį spaudos konferencijoje teigė: „Šiuo metu darbo rinkoje ypač trūksta aukštesnės kvalifikacijos, t.y. aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose dirbančių specialistų. Ar tai būtų informacinės technologijos, ar profesinė, mokslinė, finansinė, draudimo, administracinė ir aptarnavimo veikla.“

Pasak jo, darbuotojų trūkumą būtent šiuose sektoriuose rodo ir tai, kad juose sparčiau kyla darbo užmokestis. Vadinasi, yra galimybė didinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą.

„Mes daug kalbame apie skaitmeninę, žaliąją transformaciją. Žengiant transformacijos ir teigiamų pokyčių Lietuvos ekonomikos struktūroje keliu, prie šios, noriu sakyti, sėkmingos kelionės link šio tikslo įgyvendinimo turėtų ir galėtų prisidėti didinamos investicijos į švietimą, priemonės, realūs veiksmai gerinant aukštojo mokslo kokybę, perkvalifikavimo programas“, – G.Šimkų citavo agentūra BNS.

Jo teigimu, nors bendras dirbančiųjų ir bedarbių skaičius grįžo į ikipandeminį lygį, vaizdas skirtinguose sektoriuose nevienodas ir šiuos netolygumus atspindi skirtinga darbuotojų samda ekonominėse veiklose.

„Bendrąja prasme Lietuvos ekonomikos paveikslą būtų galima tapyti šviesiomis spalvomis, bet jeigu žvelgi giliau ir įsigilini į to paveikslo atskiras detales, galima matyti ir tam tikrų tamsesnių atspalvių ir tonų. Ir viena tų sričių, kur šiuo metu matoma padidėjusi įtampa, yra darbo rinka“, – kalbėjo G.Šimkus.


Algų prognozės

Pasak Lietuvos banko, didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, lėmusių apie 10 proc. metinį atlyginimų augimą šalyje. Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės: kitąmet numatoma – 8,2 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

As

As portretas
Tai padekokit valdininkam, plojimai jiems, lauk berasciai idijotai

Europa

Europa portretas
Vergovė skatina ir valdžia, jai gauni 1000 tai mokesčiai 33% į rankas 670, dar moki 20% PVM,tai realiai moki 53% mokesčių ,jai Anglijoj uždirbi 960 tu nemoki jokiu mokesčių,jai uždirbi 1200 tu moki 8% t.y. 100

Beda tame,

Beda tame, portretas
kad kandidatus i valdzias,tamsuoliu ir bailiu "tautos",atsiprasant,"pasirinkimui",jau 30 metu deleguoja banditu ir politruku ikurtu verslu asociacijos. Todel pati Lietuvos Respublika iteisina vergove,kad vergams nesumoketi milijardai virstu turtu verslu banditams ir neapskaitytomis ir neapmokestintomis "gerimu dezutemis" nomenklaturai. Normaliame pasaulyje toks verslo - valdziu konglomeratas ivardintas MAFIJA. Betgi musu.,tamsuoliu ir bailiu "tauta",atsiprasant,per 30 metu nesurengusi net vienintelaicio streiko - tesugeba tik verkti ir lenkti nugaras... Kada kainas ir atlyginimus efektyviai reguliuoja - tik streikai! Puikus pavyzdys sios dienos delfyje : vietoje to,kad panaikintu puses vairuotoju dienpinigiu vogima,vyriausybe pasiule iteisinti ji kolektyvinemis sutartimis ir imoniu vidaus dokumentais!!! Tai - tikra banditine respublika,ponai!
VISI KOMENTARAI 54

Galerijos

Daugiau straipsnių