- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje. Darbostogos – kas tai? Ar tai labiau darbas, ar – atostogos?
Personalo valdymo profesionalų asociacijos vadovė Aušra Bytautienė LNK žurnalistams plačiau pakomentavo, ką vadiname darbostogomis.
„Jei darbostogos, vadinasi, to darbo yra. Darbostogos – labai dar naujas reiškinys. Daug šiuo vardu vadina vienus dalykus, kiti – kitus. Pastebiu, kad dažniausiai būna, jog organizacija nusprendžia visą savo komandą išsiųsti į užsienį savaitei ar dviem. Ten komanda dirba, turi bendrų veiklų – bendra komandiruotė. Nemažai atvejų, kai žmonės nori padirbėti iš kitos šalies dėl įvairių priežasčių, pvz., šiltai praleisti žiemą ne Lietuvoje. Jei darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliu, kodėl ne. Kitas dalykas – kai antra pusė turi daugiau atostogų, išvyksta svetur. Būna, vienas atostogauja, kitas darbuojasi, tačiau vėliau pratęsia laiką. Taip pat būna atvejų, kai žmonės nori patyrinėti kultūras. Taip labai patogu neatsitraukti nuo darbo. Vieni tai vadina darbostogomis, kitos įmonės tiesiog nurodo, kad galima dirbti iš visur.“
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė atskleidė, kaip į darbostogas žiūri darbdaviai, ir pabrėžė, ką prieš darbostogas būtina susitarti.
– Tokios darbostogos gali būti tik nuotolinio pobūdžio darbams. Nuotolinį darbą apibrėžia Darbo kodekso 54 str., kuriame parašyta, kas turi būti užtikrinama nuotolinio darbo metu. Klausimas, ar jis turės gana gerą interneto ryšį, ar telefonu bus galima susisiekti, ar papildomai tai nekainuos, kiek darbdavys galės tai kompensuoti, kokios bus darbo valandos. Turi būti aiškūs susitarimai siekiant bendrų tikslų.
– Kaip apmokama? Ar tai atostoginiai, ar darbo užmokestis?
– Jei žmogui leidžiama dirbti per atstumą ir jei tas pats darbo krūvis, mokamas darbo užmokestis. Gali būti susitarta, kad tą laikotarpį bus mažesnis darbo krūvis, jei nori darbą suderinti su laisvu laiku. Tai turėtų būti aprašyta tarpusavio susitarime. Aišku, mažėtų ir darbo atlygis. Tačiau darbostogos nebūtų atostogų sąskaita. Darbdaviui patogiausia, kai yra įprastas darbo režimas, darbo laikas. Yra daug klausimų, kurie visada turi būti aptarti. Fiksuotos darbo valandos labai svarbios. Jei, neduok Dieve, žmogui kas nors atsitiktų darbostogų metu, mes turime žinoti, ar tai nelaimingas atsitikimas, ar darbų saugos atvejis, ar poilsio metu nutikęs atvejis.
Gali būti susitarta, kad tą laikotarpį bus mažesnis darbo krūvis, jei nori darbą suderinti su laisvu laiku.
– Ar tai populiaru? Kokia situacija darbo rinkoje?
– Konkrečiai negaliu atsakyti. Tai pagal įmonių segmentus, kurie gali tuo mėgautis dažniau ir kurie negali. Nuotolinis darbas niekur toli nenuėjo nuo pandemijos. Daug kas grįžta į biurus. Tačiau žmonės nori būti lankstesni dirbti kelias dienas nuotoliu. Darbdaviams nemažai iššūkių, jaučiamas kolektyvo nutolimas. O kolektyvo bendradarbiavimas reikalingas siekiant bendrų tikslų, kad visi susišnekėtume ir žinotume, kas ką daro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų2
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...