Šimtus tūkstančių litų – tiek darbdaviams kainavo vos vieną mėnesį galiojusios Darbo kodekso pataisos. Tiesa, kai kurios įmonės ignoravo įstatymą ir didesnių algų darbuotojams nemokėjo.

Nuo liepos 1-osios buvo įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ir viršvalandžius užmokestis turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinį 3 mėnesių vidurkį, o ne sutartinį atlygį, kaip buvo iki tol. Verslininkai, tokias Darbo kodekso pataisas pavadinę absurdu, skaičiavo, kad naktimis dirbdamas sargas, gaunantis 800 litų mėnesinį atlyginimą, po pusmečio uždirbtų 4 tūkst. litų per mėnesį, o po 1,5 metų – net 55 tūkst. litų.

Atsižvelgdami į šiuos priekaištus politikai nusprendė grąžinti senąją tvarką: nuo rugpjūčio už viršvalandžius ir darbą naktimis turi būti mokamas ne mažiau nei 1,5 karto didesnis, o poilsio ir švenčių dienomis – ne mažesnis kaip dvigubas valandinis ar dieninis atlygis.
Tačiau už liepos mėnesį darbuotojams, dirbusiems viršvalandžius, naktį ir švenčių dienomis, vis tiek teko skaičiuoti didesnius atlyginimus.

Neliko kalėdinių premijų

Vilniaus miesto greitosios medicininės pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodzas piktinosi, kad didesnėms algoms papildomai teko surasti 150 tūkst. litų.
"Mūsų įstaigai tai – didžiuliai pinigai. Nesame pelno siekianti organizacija, neturime iš kur tokių sumų paimti. Tiesa, buvome šiek tiek sutaupę atlyginimo fonde ir tikėjomės prieš Kalėdas darbuotojams išmokėti vadinamąjį tryliktą atlyginimą, taip juos paskatinti, tačiau šiuos pinigus teko išleisti", – atsiduso direktorius.
Labiausiai jis apgailestavo dėl socialinės nelygybės, kuriai prielaidas ir sukūrė vos mėnesį galiojusi nauja tvarka: "Manau, neteisinga, kad medikai, kurie liepą dirbo, o rugpjūtį atostogavo, gavo ir atlyginimą, ir atostoginius didesnius. O liepą atostogavusieji negavo nei didesnės algos, nei didesnių atostoginių."
Medikų atlyginimai, atsižvelgiant į darbo krūvį, liepą vidutiniškai didėjo 10–15 proc., tačiau nemaža lėšų dalis nukeliavo į "Sodrą".
Maždaug dešimtadaliu didesnius atlyginimus už liepą taip pat gavo ugniagesiai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai dienraštį informavo, kad ugniagesių gelbėtojų priedai už darbą naktimis ir švenčių dienomis vidutiniškai didėjo apie 78, skyrininkų – 134, pamainos vadų – 164 litus. Keliasdešimt litų liepą didėjo ir policijos pareigūnų algos.

Per didelė prabanga

Bendrovės "KG Group", valdančios įmones "Kauno grūdai", "Kaišiadorių paukštynas", "Vilniaus paukštynas", valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys piktinosi, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys sau neleidžia tokios prabangos, kokia mėgaujasi mūsų valstybė.
"Toks ūkininkavimas šalyje gali turėti rimtų pasekmių. Įstatymai turi būti keičiami logiškai", – sakė verslininkas. Per liepą "KG Group" išlaidos darbo užmokesčiui padidėjo 8 proc. Iš viso įmonėse dirba 2 tūkst. žmonių.
Bendrovės "Kraft Foods Lietuva" Korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovas Baltijos regionui Marius Giržadas įsitikinęs, kad dėl naujų Darbo kodekso pataisų nesklandumų patyrė daugelis įmonių: "Visi atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Gerai, kad klaida buvo ištaisyta."
Pasak jo, sunkiausia buvo buhalteriams, kurie darbo užmokestį ir atostoginius turėjo skaičiuoti pagal naują tvarką.

Nusprendė ignoruoti

Tačiau pinigines plačiau atvėrė ne visi darbdaviai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atvirai dėstė, kad kai kurioms įmonėms pavyko išvengti papildomų išlaidų.
"Manau, kad dauguma įmonių, turinčių profsąjungas, bandė tartis su darbuotojais ir mokėjo atlyginimus kaip birželį. Žinoma, pagal įstatymus Darbo kodekso reikia laikytis, tačiau šiuo atveju minėtos nuostatos taikomos individualiai, ir jei darbdaviai susitarė su profsąjungomis, galėjo ignoruoti pataisas, atlyginimus skaičiuoti pagal seną tvarką. Faktiškai darbdavį galima nubausti tik tuo atveju, jei darbuotojai pasiskųstų", – teisės aktus aiškino S.Besagirskas.
Jis svarstė, kad darbuotojai turėtų pateisinti tokį darbdavių sprendimą: "Žmonės supranta, kad darbo užmokesčio fondas yra fiksuotas, tad jei būtų padidėję atlyginimai už liepos mėnesį, tai metų pabaigoje nebūtų kalėdinių premijų ar kitų paskatinimų."

Įstatymas yra įstatymas

"Nejuokaukit! – taip reagavo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus vedėja Vanda Zabulionytė, išgirdusi, kaip verslas planavo ignoruoti Darbo kodeksą. – Pataisos galiojo iki rugpjūčio 1-osios, todėl įmonės jų privalėjo laikytis skaičiuodamos atlyginimą už liepą."
Vasarą VDI specialistai sulaukė kelis kartus daugiau skambučių nei įprastai, nes labai daug įmonių buhalterių nežinojo, ar reikia laikytis ydingų pataisų.
"Nė vienas asmuo – nei darbuotojas, nei darbdavys – negali tarpusavyje susitarti ir nuspręsti, kaip apeiti įstatymą", – aiškino V.Zabulionytė.
VDI nustačius, kad įmonė pažeidė Darbo kodekso nuostatas, grėstų bauda nuo 500 iki 5 tūkst. litų.

Specialisto komentaras

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas

Negirdėjau, kad kai kurios įmonės galėjo tartis su profsąjungomis nemokėti darbuotojams didesnių atlyginimų. To tikrai neturėtų būti. Negavome ir darbuotojų skundų, kad jiems sumokėjo mažesnį atlyginimą, nei priklauso pagal kodekso pataisas, nors kai kurie žmonės to galėjo ir nežinoti.
Darbo kodeksas yra visiems privalomas, nors ir mes, profsąjungų atstovai, pripažinome, kad tos nuostatos buvo tikrai netinkamos. Mes, žinoma, ne prieš, kad darbuotojai gautų didesnius atlyginimus, tačiau ne tokiu būdu. Atlyginimai neturėtų didėti kas mėnesį.