Dar 700 mln. eurų renovacijai

Reikia gerokai daugiau

„Dabar turime vadinamąjį tryliktąjį kvietimą – tai fiksuotos kainos kvietimas. Šiuo metu ruošiamės keturioliktajam kvietimui, nes jau patvirtinome Socialinį klimato fondą, kuris bus integruotas kartu su Klimato kaitos programa. Ateina dvi europinės programos, kurios mums užtikrina apie 700 mln. eurų finansavimą daugiabučių renovacijoms. Taigi, esame užsitikrinę finansavimą“, – teigė K. Žuromskas.

Nors finansavimas reikšmingas, Aplinkos ministerijos vadovas tikina, kad visai Lietuvos daugiabučių renovacijai reikalingos dešimtis kartų didesnės investicijos, todėl kol kas šis procesas valstybei yra per brangus ir savo lėšomis turi prisidėti gyventojai.

„Lietuvoke vis dar yra apie 35 tūkst. nerenovuotų daugiabučių Lietuvoje. Tai labai brangus dalykas – tiek valstybei, tiek pačiam žmogui, kuris turi būstą. [...] Esame paskaičiavę, kad renovuoti visus daugiabučius idealiomis sąlygomis galėtų kainuoti apie 25 mlrd. eurų“, – tikino K. Žuromskas.

„Tai milžiniški pinigai ir valstybė vien savo pinigais visko padengti negali, nes ji turi ir kitų prioritetų. Tiesa, čia svarbu rasti balansą, kad prie renovacijų prisidėtų ir žmogus, ir valstybė“, – teigė Vyriausybės narys.

Supaprastinti biurokratiją

Nepaisant, kad valstybė siūlo finansinę pagalbą daugiabučiams renovuoti visoje Lietuvoje, įvairių savivaldybių gyventojai paraiškas teikia vangiai. Kaip teigė K. Žuromskas, tai gali būti susiję su sudėtingu biurokratiniu procesu, tad Aplinkos ministerija šiuo metu ieško būdų jį supaprastinti.

„Pati sistema yra gana sudėtinga. Taigi, ką dabar darome, – sukūrėme tarpinstitucinę darbo grupę, kurios tikslas yra pagerinti šį procesą. Esame pasamdę papildomų konsultantų, kurie padeda mums viską sutrumpinti ir pagreitinti – pakeisti arba sutrumpinti patį investicinį projektą, kuris rodomas žmonėms“, – aiškino aplinkos ministras.

Renovuoti visus daugiabučius idealiomis sąlygomis galėtų kainuoti apie 25 mlrd. eurų.

„Atliekame tikrai nemažai techninių veiksmų, kurie galėtų supaprastinti žmonių sprendimą renovuoti ar nerenovuoti“, – tikino K. Žuromskas.

Kitas svarbus dalykas, pasak jo, yra komunikacija su gyventojais.

„Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pradėjo didesnę ir platesnę komunikaciją, kodėl išvis svarbi renovacika. Anksčiau žmonės renovaciją matydavo kaip piniginę kompensaciją šildymo kaštams padengti. Tiesa, po truputį tai nebėra svarbiausias dalykas“, – sakė ministras.

„Svarbiausia tai, kad namai nebeatitinka techninės būklės: byra tinkas, kai kur krinta balkonai, prekinė išvaizda taip pat ne kokia. Esmė, kad žmonės patys pradeda suprasti, kad jie patys turi norėti renovuoti ir tai reikalinga“, – teigė K. Žuromskas.

Finansuoti remtinų dalį

Ministro teigimu, ES finansavimo fondai taip pat turėtų daugiabučių renovaciją padaryti prieinamesne socialinę paramą gaunantiems asmenims – šiuo metu svarstoma priemonė, kuri fondo lėšomis padėtų valstybei finansuoti kone visą tokių gyventojų renovacijos kainą.

„Socialinis klimato fondas leis mums intensyvesnį dėmesį atkreipti į socialiai remtinus žmones. Pavyzdžiui, jei daugiabučiame name yra dvidešimt gyventojų ir tarp jų – penki šeši socialiai remtini, Socialinis klimato fondas mums leistų beveik 100 proc. finansuoti jų dalį. Šiuo metu galvojama apie tokią priemonę, nes kartais būdavo, kad tokie žmonės, neturėdami galimybių prisidėti, stabdydavo finansavimą kitiems, kadangi daugiabučio renovacijai reikia 50+1 proc. gyventojų balsų“, – aiškino K. Žuromskas.

„Manome, kad, kompleksiškai sujungus šitas priemones ir toliau supaprastinant procesą, turėsime geresnį rezultatą keturioliktajame kvietime, kuris turėtų būti skelbiamas kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – apibendrino aplinkos ministras.

Pastarasis, tryliktasis, kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., buvo paskelbtas 2024 m. lapkritį ir turėjo tęstis iki praėjusių metų spalio, tačiau dėl užvilkintų procesų buvo pratęstas iki šių metų balandžio.

Šiai paramai Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo skyrė 165 mln. eurų.

Siekiant spartinti daugiabučių renovaciją į procesą įtrauktas ir nacionalinis plėtros bankas ILTE, kuris pernai gruodį išplatino 112 mln. eurų žaliųjų obligacijų – investuotojų lėšos bus skirtos šalies daugiabučiams renovuoti.

Skaičiuojant pagal vienam daugiabučiui renovuoti skiriamą vidutinę sumą, obligacijomis pritrauktų lėšų pakaktų apie 145 daugiabučių atnaujinti, pranešė ILTE.

50 mln. eurų investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD), 31,2 mln. eurų – Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir 31,1 mln. eurų paskolą skyrė „Swedbank“.