Siaubas smulkiesiems
Būtų sveikintina iniciatyva mažinti saldžiųjų nealkoholinių gėrimų vartojimą. Juolab kad valstybė jau suskaičiavo: apmokestinus saldintus gėrimus, į biudžetą gynybai finansuoti papildomai būtų surenkama 25 mln. eurų per metus. Niekas per daug nesipriešino, kai ši idėja buvo pateikta: teisingai, tegul jaunimas mažiau geria kokakolų, pepsikolų ar dabar tiesiog jaunimą, net nepilnamečius, apsėdusių redbulių.
Vis dėlto gera idėja virto tikru siaubu smulkiesiems, vidutiniams verslams ir ūkininkams, kurie savo ūkiuose perdirba užaugintą produkciją. Visi atsidūrė vienoje gretoje su energiniais gėrimais. Net kefyras, pienas ir jogurtas.
Dar vienas faktas, stebinantis ne vieną gamintoją, yra tai, kaip produktas traktuojamas pagal vartojimo paskirtį – ar jis skirtas gerti, ar valgyti. Pavyzdžiui, kisieliaus milteliai taip pat sulauks akcizo mokesčio, nes yra skirti gėrimui gaminti.
Šakių rajone, Lekėčiuose prieš penkerius metus įsikūrusi mažoji bendrija „Kambo kombucha“ puoselėjo didelius tikslus, gamindama naują, greitai visų pamėgtą gėrimą – kombučią. Juolab kad mitybos specialistai vienu balsu tvirtino, kaip tai naudinga mūsų organizmui. Kombučia gerina virškinimą, stiprina imunitetą, veikia kaip antioksidantas. „Verslas sekasi, tačiau dirbti lygiai taip pat sunku, kaip ir pradedant verslą prieš penkerius metus, – sako mažosios bendrijos vadovas Giedrius Lipinskas. – Dideli įvairūs mokesčiai neprideda motyvacijos puoselėti ar plėsti savo verslą. Jau nekalbu apie mokestines lengvatas, kurios galėtų būti taikomos jaunam verslui.“
Jau pajuto „cukraus“ skonį
„Kambo kombucha“ jau pajuto ir cukraus mokesčio naštą. Bendrovės vadovas sako, kad prie kiekvieno jų produkcijos buteliuko prisideda 2,5 ct, o per metus parduodama apie 220 tūkst. buteliukų. Vadinasi, metinis cukraus mokestis sieks beveik 9 tūkst. eurų. „Mūsų bendrovei tai labai dideli pinigai, – sako G. Lipinskas. – Juolab kad tai ne vienintelis mokestis. Labai slegia ir kitas – USAD (VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – red. past.) administracinis mokestis, kuris sudaro 5,6 ct už stiklinį buteliuką. Tai gali numarinti smulkius verslus, o dar piktina ir tai, kad pačios viešosios įstaigos darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia beveik 6 tūkst. eurų per mėnesį!“
Kombučios be cukraus ir buteliukų nepagaminsi ir neparduosi. „Mes turime produktą, kuriam gaminti naudojame medų, ne cukrų, ir vis tiek jam taikomas cukraus mokestis, – stebisi bendrijos vadovas. – Bet juk medus yra sveika!“
Giedrius Lipinskas: Mes turime produktą, kuriam gaminti naudojame medų, ne cukrų, ir vis tiek jam taikomas cukraus mokestis. Bet juk medus yra sveika!
Kombučios gamyboje privalo būti cukraus, tai viena svarbiausių receptūros sudedamųjų dalių. Jo negali pakeisti net saldikliai, nes nevyks fermentacija.
Labiausiai G. Lipinską stebina tai, kad mokesčių kirviu užsimota tik gaiviesiems gėrimams. „Kodėl tada netaiko cukraus mokesčio, pavyzdžiui, tortams ar kitiems saldumynams? Argi jie sveikiau? – klausia kombučios gamintojas. – Girdėjau nuomonę, kad gaiviuosius gėrimus galima lengviau apmokestinti ir tuos mokesčius administruoti. Kitų saldumynų gamintojus sunkiau sukontroliuoti.“
Negali konkuruoti dėl kainos
Šaltalankių augintoja Daivą Kvedaraitė ūkininkauja Alytaus rajone. Trijų šeimos ūkių šaltalankių plotai užima 130 ha, čia rengiamos edukacijos, galima pamatyti, kaip atsiranda šaltalankių ir jų derinių su kitomis uogomis produktai. Tarp tų produktų svarbią vietą užima šaltalankių sirupas ir greitai vartotojų pamėgtas naujas produktas – šaltalankių gira.
Daiva Kvedaraitė: Man sunku logiškai suprasti, kodėl cukraus mokestis įvestas būtent gaiviesiems gėrimams. Pasirinkta kažkokia viena grupė, ir ji nubaudžiama.
Cukraus mokestis, žinoma, palietė ir šį ūkį, nes gaminant tiek sirupą, tiek girą naudojamas cukrus. „Kaip galima prilyginti energinį gėrimą ir iš sulčių pagamintą nektarą, sirupą ar girą? – klausia D. Kvedaraitė. – Šis cukraus mokestis labai pakėlė mūsų produktų kainą.
Kaip prekiaujant, pavyzdžiui, Kaziuko mugėje, paaiškinti pirkėjui, kodėl kaina tiek padidėjo? Tas kainos padidėjimas man nė cento pajamų neprideda. Kaip man konkuruoti su latviais, lenkais, kurie veža į Lietuvą savo produkciją ir ji yra gerokai pigesnė? Ypač tokiose mugėse tai akivaizdu: netoli manęs stovintys mūsų kaimynai tą patį produktą parduoda trečdaliu pigiau. Tai iš kurio pirks? Štai taip ir smukdomas lietuviškas verslas.“
Skauda už visus gamintojus
Giros gaminimo receptūroje cukrus yra būtinas, tačiau fermentacijos metu mielės jį „suvalgo“. Vis dėlto skaičiuojant cukraus mokestį jo kiekis nustatomas pagal receptūrą.
„Man sunku logiškai suprasti, kodėl cukraus mokestis įvestas būtent gaiviesiems gėrimams. Pasirinkta kažkokia viena grupė, ir ji nubaudžiama – uždedamas toks akcizo mokestis, – stebisi šaltalankių augintoja ir perdirbėja. – Kodėl, kas, kaip tai paskaičiavo? Juk tai neturi nieko bendra su sveikata, čia tiesiog reikia pinigų gynybai. Matyt, taip lengviausia jų gauti.“
D. Kvedaraitės teigimu, Lietuvoje yra tūkstančiai didelių ir mažų gaiviųjų gėrimų gamintojų ir importuotojų. „Tai kiek kainuos tokio mokesčio administravimas? – klausia ūkininkė. – Juk įmonių – tūkstančiai. Būtų galima 2–3 ct apmokestinti patį cukrų – Lietuvoje yra tik keli gamintojai, o cukraus importuotojų taip pat tikrai nėra daugiau kaip 100. To mokesčio niekas nė nepajustų, valstybė gautų pinigų ir dar sutaupytų dėl mažesnių mokesčio administravimo kaštų, nes cukraus gamintojų ir importuotojų yra nepalyginamai mažiau nei gaiviųjų gėrimų gamintojų ir importuotojų.“
Pasak D. Kvedaraitės, jai keista, kad Lietuva, visada besididžiuojanti stabilia ekonomika ir stipriu viduriniuoju gyventojų sluoksniu, taip greitai imasi jį naikinti mokesčiais. Juk vidurinį gyventojų sluoksnį daugiausia ir sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, kuriame kartais dirba net visa šeima ir taip užsidirba pragyvenimui. „Man skauda už visus gamintojus“, – nusivylusi kalba pašnekovė, auginanti sveikatai palankias uogas, kurių gaminiai staiga buvo apmokestinti tarsi kenksmingi vartotojams.
Sąrašuose – ir kefyras
Stebina ne vien tai, kad akcizo mokestis taikomas tokiems sveikiems produktams, kaip sulčių nektarai, šaltalankių gaminiai ar kombučia. Visų mitybos specialistų vertinami ir rekomenduojami kefyras, pieno ir pasukų gėrimai, jeigu juose pridėtinių cukrų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g arba jie turi saldiklių (nepriklausomai nuo jų kiekio produkte), laikomi akcizų objektu ir nuo šių metų sausio 1 d. yra apmokestinami.
Dar vienas faktas, stebinantis ne vieną gamintoją, yra tai, kaip produktas traktuojamas pagal vartojimo paskirtį – ar jis skirtas gerti, ar valgyti. Pavyzdžiui, kisieliaus milteliai taip pat sulauks akcizo mokesčio, nes yra skirti gėrimui gaminti. Taip pat baltymų kokteilių milteliai, kuriuos sportininkai vartoja kaip gėrimą – jie taip pat patenka į sąrašus.
Grynoms sultims akcizo mokestis netaikomas, tačiau jeigu gaminant gaivųjį gėrimą jos bus sumaišytos su sulčių koncentratu, kuris pagamintas naudojant pridėtinį cukrų, toks gėrimas jau bus apmokestintas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pateikusi atmintinę, kurioje aiškiai nurodoma, kas bus apmokestinama, o kas ne. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kaip realiai nustatomas cukraus kiekis. Pavyzdžiui, VMI pateiktame pavyzdyje klausiama: nealkoholinio saldinto pieno gėrimo gamybos metu į jį dedamos uogienės, kuriose yra tiek natūraliai esančio cukraus, tiek pridėtinio.
Atitinkamai šiame gėrime yra ir natūraliai piene esančios laktozės. Kurie cukrūs laikomi pridėtiniais pagamintame pieno gėrime? Atsakymas glumina. Nurodoma, kad dėl uogienės mokestis būtų taikomas, tačiau „uogienėse esantys natūralios kilmės cukrūs galėtų būti neįskaičiuojami į bendrą gaminamo galutinio nealkoholinio saldinto pieno gėrimo pridėtinių cukrų kiekį, jeigu tokius natūralius uogienėse esančius cukrus būtų galima aiškiai atskirti ar išskaičiuoti“.
Taip pat ir „galutiniame produkte esanti natūrali pieno laktozė galėtų būti nelaikoma pridėtiniu cukrumi pieno gėrime, jeigu akcizus apskaičiuojantis asmuo gali aiškiai atskirti natūralių cukrų (laktozės) kiekį produkte“. Galima įsivaizduoti, kiek darbo turės tas akcizus apskaičiuojantis asmuo, tyrinėdamas ir išskirdamas visas sudedamąsias produkto dalis. Tai ir yra administraciniai kaštai, apie kuriuos kalbėjo pašnekovai.
Stinga išaiškinimo
Cukraus mokestis atsidūrė ir teisininkų akiratyje – jie bando teisiškai išsiaiškinti kai kurias šį mokestį lydinčias sąvokas. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė dar praėjusių metų pabaigoje viešai kėlė klausimą, ką reiškia įstatymo išaiškinimo eilutė: kaip produktas traktuojamas pagal vartojimo paskirtį – ar jis skirtas gerti, ar valgyti. Teisininkė sako, kad jogurtas ar pasukos kartais valgomos šaukštu, jogurtas pilamas ant blynų, tad ar jis geriamas, ar valgomas? VMI atmintinėje nurodoma, kad kiekvienas konkretus atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į produkto konsistenciją ir įprastą vartojimo būdą. Tad kodėl žmogus, geriamą produktą vartojantis šaukštu, privalo mokėti didesnę kainą dėl cukraus mokesčio?
Tokia, net juokinga, painiava atsirado todėl, kad priimant įstatymą viskas nebuvo nuosekliai apgalvota. Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti cukraus mokestį, tačiau dažniausiai apmokestinami tik tradiciniai limonadai, o ne visi kiti produktai, kurių sudėtyje išskaičiuoti cukrų yra tikra vargo vakarienė. Tai klaidina ir verslininkus, kurie iki šiol iki galo nesupranta ne tik tokio mokesčio logikos, bet ir to, kaip konkrečiai jis taikomas.
Beje, viešojo maitinimo įstaigose pagaminti nesufasuoti nealkoholiniai saldinti gėrimai yra atleidžiami nuo akcizų (jeigu sufasuoti, mokestis taikomas). Argi nesufasuoti, bet pridėtinio cukraus turintys gėrimai yra sveikesni? Mokesčio nemokės ir maisto gamintojai, kurie savo produkcijoje naudos akcizinius saldintus nealkoholinius gėrimus.
Saldintiems gėrimams taikomi akcizų tarifai
1. Saldintiems gėrimams (neatsižvelgiant į tai, ar jų sudėtyje yra saldiklių), išskyrus gėrimų koncentratus, taikomi akcizų tarifai:
• saldintiems gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra mažiau kaip 8 g, taikomas 7,4 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas;
• saldintiems gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra 8 g arba daugiau, taikomas 21 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.
2. Gėrimų koncentratams taikomas 105 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas (jeigu jie skysti) arba 4,3 euro už produkto kilogramą akcizų tarifas (kitais atvejais).
(be temos)
(be temos)
(be temos)