BVP lygiu vejamės Europą: kodėl svarbu kiekvienam iš mūsų?

Daugėja optimizmo

Eurostato duomenimis, 2017 m. Lietuvos sukurtas BVP siekė kiek daugiau kaip 40 mlrd. eurų, tai beveik 4 mlrd. eurų daugiau nei 2016 m. Pagal perkamąją galią šis rodiklis 2017 m. padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio.

Ekspertai sutaria, kad tokiam augimui įtakos turėjo ne viena ir ne dvi priežastys. Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininko Andriaus Škarnulio, iki 2017 m. vidurio prie ekonomikos augimo labiausiai prisidėjo namų ūkių vartojimas – jį skatino tiek sparčiai augantys atlyginimai, tiek ir bendrai nemenkas gyventojų optimizmas dėl ateities.

"Tai, kad nemaža dalis gyventojų jau užsidėjo rožinius akinius, rodo ne tik rekordiniai paskolų portfeliai, bet ir vis aktyviau perkamos prabangos prekės. Vis dėlto šiuo metu namų ūkių vartojimo didėjimas jau yra šiek tiek nuosaikesnis, o ekonomikos augimą padeda palaikyti kiti veiksniai – prie sparčios ekonomikos plėtros šiuo metu labiausiai prisideda palanki lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje. Dėl jos didėja eksporto apimtis, atitinkamai Lietuvoje verslai sukuria daugiau prekių ir paslaugų", – teigė A.Škarnulis.

"Visa tai rodo, kad Lietuvos įmonės sėkmingai investuoja į gamybos pajėgumų plėtrą, automatizuoja procesus, taip pat diegia naujoves, leidžiančias efektyviau panaudoti jau turimus gamybos pajėgumus", – pridėjo jis.

Banko "Luminor" analitikė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį į tai, kad esame jauna, neseniai ekonominės struktūros transformaciją išgyvenusi šalis, į tarptautines konkurencingumo lenktynes įstojome daug vėliau nei laisvos Vakarų šalys, tad buvome priversti kliautis tik tokiais kertiniais ištekliais kaip geografinė padėtis, pigi darbo jėga, apsukrumas ir veiklumas.

"Tai padėjo mums tapti viena atviriausių ES ekonomikų, nes puikiai išnaudodami geografinę padėtį, apsukrumą ir mokėjimą veikti Rytų rinkose, pasinaudojome palankiu Rytų ir Vakarų koridoriaus vaidmeniu ir sukūrėme stiprų transporto sektorių, o pigi darbo jėga šalyje leido nesunkiai konkuruoti žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės prekių tarptautinėse rinkose. Deja, šio ekonominės plėtros modelio galiojimas eina į pabaigą", – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Tai, kad nemaža dalis gyventojų jau užsidėjo rožinius akinius, rodo ne tik rekordiniai paskolų portfeliai, bet ir vis aktyviau perkamos prabangos prekės.

Ne viskas taip gražu

Analitikė atkreipė dėmesį į tai, kad Rytų rinkos yra užsidariusios dėl geopolitinių priežasčių, o pigi darbo jėga tampa nebe tokia ir pigi, dėl to ateityje gali iškelti tam tikrų problemų.

"Žemos pridėtinės vertės gamybos segmentuose tampame nebekonkurencingi – ukrainiečiai, bulgarai ir rumunai gali paprastus masinius gaminius pagaminti pigiau, ką jau kalbėti apie Tolimuosius Rytus. Be to, darbo jėgos ištekliai Lietuvoje yra nedideli ir nuolat senka dėl emigracijos. Tad akivaizdu, kad iki šiol galiojusiais metodais kliautis nebegalime. Reikia keistis, rasti naują ekonomikos vystymosi modelį, kuris padėtų išlikti patraukliu žaidėju tarptautinėje arenoje", – pripažino I.Genytė-Pikčienė.

Pasak finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės, pagrindiniai iššūkiai siekiant stabilaus BVP augimo yra susiję su demografine padėtimi – visuomenė sensta, o darbingo amžiaus žmonių mažėja. Tai lemia šalies potencialo mažėjimą ir kelia įtampą viešiesiems finansams.

"Susidoroti su šiuo iššūkiu ir padidinti šalies potencialą padėtų darbo našumo didinimas. Tai – inovacijos, investicijos į aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas, automatizavimas, efektyvus ir racionalus išteklių panaudojimas, struktūrinės švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų reformos", – teigė viceministrė.

A.Škarnulis taip pat pastebėjo, kad didžiausi disbalansai šalies ekonomikoje yra pastebimi būtent darbo rinkoje.

"Kitas iššūkis, kuris per ateinančius keletą metų taps vis aštresnis ir galėtų lemti ekonomikos kluptelėjimą – darbo našumas ir prasta demografinė situacija. Esant prastai demografinei situacijai, darbo našumas yra tarp svarbiausių veiksnių, sudarančių sąlygas ekonomikai augti. Nors 2017 m. darbo našumas Lietuvoje ūgtelėjo, tačiau Lietuvoje įmonės ir toliau turėtų dėti dideles pastangas, diegdamos inovacijas, didindamos veiklos efektyvumą, kuris bent iš dalies sušvelnintų demografinio šoko padarinius", – perspėjo A.Škarnulis.

Kokia nauda žmogui?

Finansų viceministrė D.Brasiūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad vienam gyventojui tekantis BVP yra ne pats geriausias gerovės progreso matas, nes rodiklis nesuteikia informacijos apie žmonių gerovę ir visuomenės vystymosi tvarumo lygį.

"Todėl norint išsamiai įvertinti padėtį, šalia BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklio paprastai vertinami ir kiti rodikliai ar iš atskirų rodiklių sukonstruoti indeksai, visų pirma atspindintys socialinį ir aplinkos vystymąsi. Pavyzdžiui, pagal Jungtinių Tautų Žmogaus socialinės raidos indeksą, kuriuo matuojama gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis, Lietuva patenka į labai aukšto išsivystymo šalių grupę ir užima 37 vietą iš 188 šalių", – teigė D.Brasiūnaitė.

Pasak I.Genytės-Pikčienės, kylantis sukuriamas BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra viena iš kategorijų, leidžiančių įvertinti šalies sveikatą ir gyventojų gerovę. Jei šis rodiklis nuolat auga, valstybė, šiurkščiai tariant, sugeba vis daugiau uždirbti.

"Paprastam žmogui šios lenktynės pasireiškia besikeičiančia ekonomine aplinka, gerėjančiu pragyvenimo lygiu, platesnėmis veiklos ir uždarbio galimybėmis, – kalbėjo analitikė. – Juk BVP augimas reiškia vis didesnes sukuriamų prekių ir paslaugų apimtis, parduodamas šalies viduje ir užsienyje, tai verčia verslą įdarbinti vis daugiau ir daugiau žmonių, kelti atlyginimus ir visaip kitaip motyvuoti savo darbuotojus. Be to, didėjantis BVP per verslo sumokamus mokesčius generuoja biudžeto pajamų augimą, visa tai leidžia politikams didinti darbo užmokestį švietimo, krašto, sveikatos apsaugos, policijos ir pan. darbuotojams, kelti pensijas ir socialines išmokas."

Žvelgiant į artimiausius metus, pasak A.Škarnulio, šalies ekonomika turėtų išlaikyti augimo tempą, tačiau jis, prognozuojama, bus šiek tiek lėtesnis nei 2017 m., kai augimas siekė 3,9 proc. Panašias tendencijas matysime ir kainų atžvilgiu – 2017 m. kainos ūgtelėjo 3,7 proc., o 2018 ir 2019 m. prognozuojamas atitinkamai 2,7 ir 2,2 proc. augimas.

"Tokiu tempu kylančios kainos gerokai atsiliktų nuo darbo užmokesčio augimo, tai yra gera žinia gyventojams – jų realios pajamos didės, o finansinė situacija turėtų toliau stiprėti", – prognozavo A.Škarnulis.