Apie dinamišką būsto kainų augimą „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius (toliau – M. S.) ir banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas (toliau – A. I.).
– Ką rodo būsto kainų kilimas?
– M. S.: Jei skaičiuotume didžiausią kilimą per pastaruosius penkiolika metų, tai buvo žemas startas. Prasidėjo aktyvus rinkos atsigavimas ir augimas, euro įvedimas, atlyginimų augimas – tai taip pat turėjo įtakos turto kainai.
Taip pat keitėsi reikalavimai tiek komercinei, tiek individualių namų statybai, atsirado energetinio efektyvumo reikalavimai. Lietuva kėlė kartelę ir statė energetiškai efektyvius būstus, nežiūrėdama į kaštus.
Lietuva kėlė kartelę ir statė energetiškai efektyvius būstus, nežiūrėdama į kaštus.
Dabar esame A++ energetinio efektyvumo aukštumose. Viskas puiku, tačiau tie reikalavimai atneša nemažai kaštų. Tai ne vien pastato išpildymas ar apšiltinimas, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, sandarumo, rekuperacijos sistemų reikalavimai – o tai yra brangūs sprendimai. Kai atsirado energinė klasė, dar ne visi galėjo ir mokėjo projektuoti tokius pastatus, todėl tai irgi kėlė kainas.
– Tai reiškia, kad mes norime būti labiau nepriklausomi energetiškai. Ar nepersistengiame?
– M. S.: Žmonėms energetinio efektyvumo išdava, t. y. sąskaitos už kvadratinį metrą, nebūna pirmoje vietoje, kai jie svarsto, kodėl tas būstas tiek kainuoja. Jie mano, kad tai – dideli verslo pelnai ar kitos dedamosios, dėl kurių turtas yra brangus.
Kai bandai aiškinti, kad kaina priklauso nuo statybos kokybės, ilgos biurokratijos, kiek laiko projektas buvo derinamas, – tas laikas kainuoja.
Jei žmogus sako, kad negali įpirkti energetiškai efektyvaus būsto, visada yra antrinė rinka – prieš dešimt ar daugiau metų statytas butas. Normalu, kad dalis tų, kurie negali įpirkti energetiškai efektyvaus būsto, eina į antrinę rinką.
Normalu, kad dalis tų, kurie negali įpirkti energetiškai efektyvaus būsto, eina į antrinę rinką.
Naujo būsto dalis pardavimuose sudaro 20–21 procentą, o keturi penktadaliai nusėda antrinėje rinkoje. Taip, toks būstas yra mažiau energetiškai efektyvus ir taupus, turintis prastesnį išplanavimą, viešųjų erdvių sprendinius, bet žmogus tokį turtą gali įpirkti.
– Kokios dar priežastys lemia būsto brangimą?
– A. I.: Tam turi įtakos ekonomikos ciklas. Lietuva ilgą laiką yra viena iš lyderių eurozonoje ir visoje Europoje pagal ekonomikos ciklo dinamiką. Taip pat mūsų būsto rinka labai dinamiškai sureagavo į „Euribor“ nuosmukį.
„Citadele“ banko vidutinė būsto paskola siekė 144 tūkstančius eurų. Jei įsivaizduotume, kad tokios paskolos terminas yra 25 metai, tai, kai „Euribor“ siekė keturis procentus prieš porą metų, įmoka per mėnesį tokiai paskolai būtų siekusi beveik 900 eurų. Su dabartiniu „Euribor“, kuris siekia apie du procentus, įmoka sudarytų 732 eurus.
Per mėnesį vidutinė paskolos įmoka sumažėjo apie 160 eurų. Tai yra labai didelis postūmis žmonėms, kurie ieškojo naujo būsto, bet laikinai stabdė paieškas, kadangi buvo labai aukštos palūkanos, sugrįžti į rinką ir vėl skolintis.
– Ar nemanote, kad kainos kyla, nes jaučiamas optimizmas dėl algų kilimo, „Euribor“ mažėjimo, augančios ekonomikos?
– A. I.: Kalbant apie optimizmą, Lietuvos vartotojų optimizmo lygis yra vienas aukščiausių Europoje ir jis tikrai stipriai atsigavęs nuo 2022 m., kai prasidėjo didelis geopolitinis nerimas ir išaugo energetikos kainos.
Įtakos nekilnojamojo turto kainų augimui turi ir tie patys atlyginimai, nes jie iš karto veikia abi puses, t. y. atlyginimų augimas ir atsigavusi perkamoji galia teigiamai veikia gyventojų optimizmą. Tačiau, iš kitos pusės, jie labai stipriai veikia ir vystytojų sąnaudas.
Puikiai matome atlyginimų poveikį visai infliacijai. Labai dažnai verslas kaltinamas, kad įmonės kelia kainas be jokios logikos, tačiau jeigu minimali alga per metus pakilo 11–13 procentų, tai atitinkamai matome ir kituose aspektuose: pavyzdžiui, paslaugų infliacija siekia apie šešis procentus, nes dalis minimalios algos augimo buvo automatiškai perkelta ant vartotojo pečių.
Panašūs dalykai vyksta ir statybų sektoriuje, kai dalis kylančių sąnaudų perkeliama vartotojams, nes vystytojams stipriai kyla kainos.
– Ar kylančios būsto kainos rodo, kad mes, kaip valstybė, augame?
– M. S.: Jei kalbėtume apie būsto rinką, praėję metai buvo geri – įvyko apie 20–30 procentų daugiau sandorių. Tai lėmė keletas veiksnių, pirmiausia – prieinamumas prie skolintų lėšų. Daug kas klausia, ar svarbu, kokia bus mėnesio įmoka. Svarbu, tačiau daliai žmonių paskola tampa neprieinama, nes jie neturi pradinio įnašo ar neatitinka kitų reikalavimų. Dabar atsivėrė daugiau galimybių įsigyti būstą.
Jau ne vienerius metus skaičiuojame nekilnojamojo turto plėtotojų lūkesčių indeksą. Naujausi duomenys rodo, kad rinkos aktyvumas yra nuoseklus. Plėtotojai ir toliau numato investuoti nemažas sumas į projektus visoje Lietuvoje. Šiame žemėlapyje visos apskritys nusidažo žaliai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)