Bulvių perteklius smogė kainoms

Bulvės lietuviams – skanesnės net už duoną. Bent jau jų perkama daugiau nei duonos.

„Lietuviai turbūt neįsivaizduoja savo kasdienio krepšelio be stalo karalienės – bulvės“, – teigė „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

O šiemet kone kiekvienas pirkėjas pajuto: bulvės dar ir pigesnės nei pernai.

„Populiariausių bulvių kaina yra 17 proc. mažesnė nei pernai“, – nurodė G. Kitovė.

Kainų kritimą mato ir kiti tinklai.

„Kalbant apie bulves, lyginant su pernai, jos apie 20 proc. pigesnės, kaina mažėja“, – komentavo „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

„Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos sumažėjusios maždaug 25 proc., o „Norfoje“ bulvės kainuoja nuo 37 iki 49 centų už kilogramą“, – vardijo „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prekybininkai sako – toks sezonas pasitaiko ne kasmet. Lentynos pilnos vietinio derliaus.

„Tų bulvių tikrai yra. Jei pažvelgtume metus atgal, derlius nebuvo toks gausus ir toks geras“, – aiškino L. Lesauskaitė-Remeikė.

„Ir dėl gausesnio užaugusio derliaus, ir dėl bulvėmis apsodintų plotų pokyčio“, – pridūrė G. Kitovė.

Tačiau tai, kas vyksta Lietuvos parduotuvėse, turi priežastį toliau į Vakarus.

Europą pasiekė tai, ką vokiečiai vadina bulvių potvyniu. Vokietija – didžiausia bulvių augintoja Europos Sąjungoje – pernai užaugino rekordinį derlių. O kaip derlius klostėsi Lietuvoje?

„Ūkininkai, kurie sandėliuoja, – sandėliai visi pilni, tad natūralu, kad tai veikia rinką“, – sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

„Gavome pakankamai vandens, derlius buvo didesnis nei vidutinis, be to, buvo pasodinti per dideli bulvių plotai. Net ūkininkai, kurie anksčiau bulvių neaugino, jų prisodino“, – pasakojo ūkininkas Rimantas Žebarauskas.

Bulvių tiek daug, kad, pavyzdžiui, Berlynas jas dalija nemokamai restoranams, mokykloms, labdaros organizacijoms ir net zoologijos sodui.

Šis perteklius numušė kainas visoje Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą. Mūsų augintojai bulves taip pat atiduoda, tačiau už tai dar turi susimokėti mokesčius.

„Mes pilame bulves laukuose, kažkiek duodame „Maisto bankui“, bet tiesiog atiduodi ir dar turi susimokėti“, – teigė R. Žebarauskas.

Tačiau ministras pabrėžia – ši šventė laikina. Lietuvoje sektorius keičiasi, mažėja bulvių auginimo plotai.

„Dabartiniai bulvių augintojai keičia kryptį į kitas, krakmolingas veisles. Jos bus skirtos ne kaip stalo bulvės, o kaip žaliava krakmolui“, – aiškino A. Palionis.

Tai reiškia, kad ateityje lietuviškų stalo bulvių gali net mažėti. Dėl to sektorius taps dar jautresnis importui ir Europos rinkos svyravimams.

„Tas užsiauginimo potencialas mažesnis“, – pažymėjo A. Palionis.

Kainos turėtų didėti, nes ūkininkai neišgyventų su dabartinėmis kainomis.

Ūkininkas teigia, kad šiemet bulvių kainos turės augti, nes pabrango trąšos, padidėjo elektros ir dujų išlaidos.

„Kainos turėtų didėti, nes ūkininkai neišgyventų su dabartinėmis kainomis“, – tvirtino R. Žebarauskas.

Dabar lietuviškos bulvės dominuoja prekybos tinkluose, nors atsivežti iš užsienio niekas nedraudžia – lentynose yra ir importuojamų bulvių.

„Dominuoja lietuviškos bulvės – jos sudaro 99 proc., bet yra ir vokiškų, prancūziškų bulvių“, – sakė D. Ryliškis.

Tačiau pardavimai rodo: lietuviai labiausiai vertina savo bulvę.

„Kai atsiranda šviežias derlius, galime atsivežti bulvių iš skirtingų šalių – Egipto, Prancūzijos, tačiau, žiūrint į parduodamus kiekius, lietuviškos bulvės visada laimi“, – pabrėžė G. Kitovė.

Ūkininkas priduria – jei Lietuva importuotų daugiau vokiškų bulvių, jos būtų atpigusios dar labiau.