Didysis bulviakasis – vėliau
„Kol kas bulvės kasamos tik pagal prekybos centrų užsakymus, pagal paklausą, o didysis bulviakasis dar neprasidėjo“, – sako kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ direktorius Remigijus Grumčius.
Pastaraisiais metais klimatinės sąlygos bulvių, kaip ir kitų daržovių, augintojams tampa iššūkiu. Pavasarį vargino vėlyvos šalnos, vėliau – nesibaigiantis lietus. Kai kur, žemesnėse vietose, yra ir visai užmirkusių bulvių laukų, tad derliaus nesitikima. Kone kiekviename regione yra ruožų, kuriais praėjo ypač didelės liūtys, teko tiek centriniams Lietuvos rajonams, tiek Suvalkijai ir Rytų Aukštaitijai.
Šiuo metu „Bulvių namų“ kooperatyvas vienija aštuonis stambius bulvių augintojų ūkius iš įvairių šalies kampelių: Kėdainių, Šakių, Vilkaviškio rajonų, pamario krašto.
Paklausios daržovės tarp lietuvių
Galima sakyti, bulvės vis dar neišeina iš mados, valgytojų visada yra. Lietuviai neįsivaizduoja savo stalo be cepelinų, bulvinių blynų ar tiesiog keptų, virtų bulvyčių ir bulvių košės. Pasak R. Grumčiaus, ypač pastarieji dveji metai parodė, kad bulvės vis dar paklausios, tad šiemet kai kurie augintojai net šiek tiek padidino jų plotus. „Vis dėlto šiemet situacija gali būti kiek kitokia, gali būti net bulvių perteklius, – spėja R. Grumčius. – Žinoma, tiksliau bus galima pasakyti, kai bulvės bus aruoduose. Kasimo laikas yra rugsėjis, tuomet, kai bulvės jau yra visai subrendusios, tvirta luobele. Tada pamatysime ir kokia kokybė.“
Galima sakyti, bulvės vis dar neišeina iš mados, valgytojų visada yra. Lietuviai neįsivaizduoja savo stalo be cepelinų, bulvinių blynų ar tiesiog keptų, virtų bulvyčių, bulvių košės.
Kasamos bulvės iš karto rūšiuojamos: kurias reikia realizuoti anksčiau, kurios gali būti sandėliuojamos ilgiau.
Apgaudinėja pirkėjus
Ankstyvosios bulvės šiemet savaitę vėlavo, tad „Bulvių namai“ pirmąsias bulves pardavimui patiekė antrąją birželio savaitę. Tiesa, pirkėjai ankstyvųjų bulvių galėjo įsigyti ir anksčiau, bet importuotų iš tolimų kraštų. Jeigu jums kas nors turguje pasiūlė ankstyvųjų bulvių dar anksčiau, pavyzdžiui, gegužės pabaigoje, žinokite, kad buvote apgautas – lietuviškomis bulvėmis tokiu metu dar niekas turguje neprekiauja (nebent būtų atvežtinės). Bet kuriuo atveju pirkėjai turėtų prašyti prekeivių dokumentų, patvirtinančių daržovių kilmę.
Prašyti bulvių kilmės dokumentų – joks pirkėjų kaprizas. Tiesiog turite žinoti, ką perkate. Tikrieji ūkininkai, prekiaujantys savo produkcija, mielai tuos dokumentus pateikia, papasakoja apie prekę, kur konkrečiai ji buvo užauginta ir t. t.
Ir vidaus rinkai, ir eksportui
Lietuvos ūkininkai augina labai įvairių veislių bulves. Yra senųjų, tokių kaip 'Vineta', 'Laura', kurios krakmolingiausios, tad perkamos išskirtinai lietuviškiems patiekalams ruošti. Vis populiaresnės, ypač tarp jaunesnių žmonių, naujosios, mažiau krakmolingos, veislės.
Bulvių augintojai užaugintą produkciją realizuoja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Rinkos geografija – nelabai stabili. „Eksportuojame į tas šalis, kuriose tais metais bulvių užauginti nepasisekė, – sako R. Grumčius. – Būna, kad užeina sausros ar, priešingai, liūtys ir sunaikina derlių. Eksportuojame pagal situaciją, ilgalaikių sutarčių nėra.“
Sunku patikėti, tačiau lietuviškos bulvės pasiekia net Afriką, jos vežamos per Nyderlandus. Tam yra specialių temperatūrą palaikančių konteinerių, tad produkcija sėkmingai pasiekia tikslą.
Lietuvos prekybos centruose dažnai matome bulvių iš Afrikos, Egipto – jos ankstyviausios, nes ten sezonas prasideda gerokai anksčiau, jau vasarį. Kai pas juos baigiasi, lietuviškos bulvės pradeda eksporto kelią į Afriką.
Lenkiškos bulvės užima rinką
Didelę konkurenciją Lietuvos augintojams sudaro kaimynai lenkai su savo produkcija. Čia jau galima kalbėti ne tik apie bulves, bet apie visas daržoves, mėsą, ypač paukštieną, pieno produktus.
„Lenkiškos bulvės – skausminga tema, – sako pašnekovas. – Atveža čia iš Lenkijos, o mūsų pardavėjai pristato kaip lietuviškas. Apgauti lengva, nes atskirti, iš kur tos bulvės, labai sunku, ypač lenkiškas, nes jų sezonas sutampa su mūsų. Gal tiesiog reikėtų vadovautis logika – vietinės, tik ką nukastos ankstyvos bulvės bus su žemėta šviežia luobele, o iš toliau atvežtos dažnai jau būna labiau apdžiūvusia.“
Kol kas bulvių kaina šiemet yra mažesnė, palyginti su praėjusiais metais. Daug kas, ypač ūkininkai, kurie neturi vietos gausiai sandėliuoti, stengiasi bulves kuo greičiau realizuoti. Nežinia, kaip bus vėliau, kai prasidės masinis bulviakasis, kai ir paaiškės tikroji derliaus situacija.
Klimatinės sąlygos – skirtingos
Apie šiųmetį derlių nedrįsta kalbėti ir Indrė Lukoševičienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė. „Kiek tenka bendrauti ir kalbėti su bulvių augintojais, niekas dar nedrįsta prognozuoti derliaus, kol jo nėra saugyklose, – kalba LDAA vadovė. – Dar tik rugpjūčio pabaiga, visas rugsėjis, kol bus bulvės nukastos. Šiandien gali atrodyti, kad derlius geras, o rytoj – užkupti tokios liūtys, kurios paskandins jį. Sunku spėlioti, koks bus klimatas.“
Šiemet visų daržovių derlių sunku prognozuoti. Anksčiau buvo kalbėta, kad kopūstai užaugo neblogai, tačiau I. Lukoševičienė sako, kad viskas labai priklauso nuo vietovės. Pavyzdžiui, Kelmės rajone LDAA priklausančio ūkininko laukuose net apie 5 ha kopūstų paskandino liūtys. „Lietuva – nedidelė, bet labai skirtingų klimatinių sąlygų, tad pasakyti, kokia situacija visoje šalyje, tikrai sunku, – tikina LDAA direktorė. – Vieno ūkininko derlius gali būti labai geras, kito – vidutinis, trečio – labai prastas, todėl išvesti kokį nors vidurkį kol kas sunku. Paprastai komentuoju tik vėlyvą rudenį, kai yra konkretūs duomenys.“
LDAA duomenimis, šiemet bulvių auginimo plotai padidėjo maždaug 150 ha. Tačiau, jeigu peržvelgtume pastaruosius penkerius metus, matytume, kad bulvių plotų sumažėjo, – 2020 m. buvo deklaruota 10 800 ha, o šiemet – 9 690 ha.
Kelia daug nerimo
Kasdien ant lietuvių stalo – bulvės. Tačiau tai, kas atrodo įprasta ir saugu, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nerimo tarnyboms. Ypač aštrėja situacija kaimyninėje šalyje – Lenkijoje, kur fiksuojamas didelis karantininių ligų židinių skaičius. Taigi, kaip galime būti tikri, kad į Lietuvą atvežtos bulvės – saugios? Ką reikia žinoti vartotojams perkant lenkiškas bulves?
Pastaraisiais metais Europoje suintensyvėjo diskusijos apie bulvių sektoriaus iššūkius. Dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geografinės padėties kai kuriose šalyse sparčiai plinta pavojingi bulvių kenkėjai.
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktoriaus Jurijaus Kornijenkos, bulvių rudasis puvinys – viena aktyviausiai plintančių bulvių ligų ES.
„Kita bulvių liga – bulvių žiedinis puvinys – irgi kelia nerimą ne tik bulvių augintojams, bet ir institucijoms, atsakingoms už augalų sveikatos priežiūrą. Šios ligos židinių ES mažiausiai buvo nustatyta 2023 m. – 364. Tačiau, suintensyvinus tyrimus, 2024 m. buvo nustatyti 542 šios ligos židiniai“, – teigia VAT vadovas.
Kasimo laikas yra rugsėjis, tuomet, kai bulvės jau visai subrendusios, tvirta luobele. Tada pamatysime ir kokia kokybė.
Ne ką mažiau svarbūs karantininiai kenkėjai yra ir cistas sudarantys nematodai. Šių karantininių kenkėjų židinių nuo 2022 m. aptiktų 53 padidėjo iki 65 židinių 2024 m.
Lenkijoje didėja rizika
Bulvės, ypač ankstyvosios, į Lietuvą atvežamos iš Pietų ir Vidurio ES šalių: Kipro, Italijos, Graikijos, Belgijos, Vokietijos, taip pat Lenkijos. Ankstyvųjų maistinių bulvių įvežama iš Egipto. Tačiau būtent Lenkija pastaraisiais metais susiduria su didesnėmis fitosanitarinėmis grėsmėmis. Nustatytų karantininių kenkėjų židinių skaičius Lenkijoje toliau auga.
Lenkija yra žemės ūkio šalis, turinti labai daug bulvių augintojų. 2024 m. Lenkijoje buvo deklaruota daugiau kaip 6 tūkst. ha sėklinių bulvių ir apie 186 tūkst. ha maistinių bulvių pasėlių. Pagal auginamus bulvių plotus Lenkija užima ketvirtą vietą ES (apie 14 proc. viso ES bulvių pasėlių ploto) po Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.
„Lenkija taip pat patenka į pasaulio dešimtuką pagal tuos pačius kriterijus. Todėl kasmet Lenkijos institucija, atsakinga už augalų sveikatos priežiūrą, paima daugiau kaip 23 tūkst. mėginių, siekdama įsitikinti auginamų bulvių sveikatingumu. Apie 44 proc. šių tyrimų sudaro sėklinių bulvių tyrimai (daugiau kaip 10 tūkst. mėginių), o likusią dalį (56 proc., arba daugiau kaip 13 tūkst. mėginių) – kitų bulvių tyrimai. Be šių paminėtų bakterinių ligų, atliekami intensyvūs dirvožemio tyrimai siekiant laiku aptikti ne mažiau pavojingą bulvių vėžį, kuris Lenkijoje aptinkamas reguliariai“, – pasakoja J. Kornijenka.
Nesilaiko reikalavimų
Užkirsdama kelią plintančioms bulvių ligoms, VAT vykdo prekiautojų ankstyvosiomis bulvėmis kontrolę.
Į ES ir Lietuvą įvežti bulves iš daugelio trečiųjų šalių draudžiama. Išimtys taikomos Alžyre, Izraelyje, Libijoje, Maroke, Sirijoje, Šveicarijoje, Tunise, Turkijoje, Egipte, Juodkalnijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Jungtinėje Karalystėje užaugintoms bulvėms. Išimtys taikomos kelių kitų valstybių vietovėms, kuriose atliekami bulvių tikrinimai ir tyrimai užtikrina, kad su bulvėmis nebus įvežta ES aktualių karantininių kenkėjų.
Draudimo įvežti bulves iš kitų ES šalių narių nėra. Tačiau Lenkijoje ir Rumunijoje užaugintoms bulvėms dėl kaskart nustatomų bulvių žiedinio puvinio židinių taikomi papildomi reikalavimai – vietos bulvių augintojus privalo tikrinti nacionalinių augalų apsaugos organizacijos. Tiekiamų rinkai maistinių bulvių pakuotės turi būti paženklintos augalų pasais. Prekiautojai augalininkystės tarnybai turi pateikti įrodymų, kad bulvės kilusios iš auginimo vietos, registruotos ir prižiūrimos kompetentingų institucijų, oficialiai pripažintos neužkrėstomis bulvių žiediniu puviniu arba oficialioje laboratorijoje yra atlikti laboratoriniai tyrimai ir bulvių žiedinis puvinys nenustatytas.
Žinoma, turi būti užtikrintas atsekamumas, todėl prekės įsigijimo dokumentai turi būti tvarkingi, kad, kilus pagrįstų abejonių, būtų galima išsiaiškinti tikrąją maistinių bulvių kilmę. Taigi, jei įvykdomos minėtos sąlygos, įvežti ir prekiauti lenkiškos ar rumuniškos kilmės bulvėmis Lietuvoje galima.
Turgavietėse ar kitose prekybos vietose tikrinama, ar prekiautojai turi bulvių įsigijimo dokumentus, ar yra registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, ar bulvių pakuotės paženklintos etiketėmis arba augalo pasais. 2025 m. VAT patikrino 216 prekiautojų šviežiomis bulvėmis dokumentus. 21 atveju nustatyta, kad šviežių bulvių kilmė buvo kitos ES šalys: Italija, Graikija, Kipras, Belgija. 195 atvejais prekiautojai deklaravo prekybą lietuviškos kilmės bulvėmis. Nustatyta atvejų, kai buvo prekiaujama bulvėmis, kurių kilmės nebuvo galima nustatyti dėl ženklinimo ir prekybos dokumentų trūkumo. Įspėjimų ar baudų nepavyko išvengti dvylikai ūkio subjektų, prekiavusių šviežiomis bulvėmis be etikečių arba neužsiregistravusių LR fitosanitariniame registre.
Birželį– liepą VAT specialistai atliko neplaninius patikrinimus Vilniaus ir Kauno vaisių ir daržovių didmeninės prekybos vietose. Patikrinimų metu buvo vertinama, ar rinkai tiekiamos šviežios maistinės bulvės atitinka fitosanitarinius reikalavimus. Vilniuje atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad net penki iš šešių tikrintų prekeivių siūlė galimai lenkiškas bulves be būtino ženklinimo – etikečių ir augalų pasų. Iš devynių siuntų buvo paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams, siekiant patikrinti, ar bulvės neužkrėstos karantininiais kenkėjais. Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad nė viename iš paimtų tyrimams mėginių karantininių kenkėjų nerasta. Naktinio patikrinimo metu Kauno „Urmo“ bazėse aptikti dar trys ūkio subjektai, taip pat prekiavę neženklintomis bulvėmis. Visiems tiek Vilniaus, tiek Kauno prekeiviams surašyti administracinių nusižengimų protokolai.
Kaip nusipirkti kokybiškų bulvių
Nors bulvės prekybos centre gali būti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės, visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau vartotojai turi būti budrūs:
• pirkite iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų ar kitų prekiautojų bulvėmis, prekybos tinklų.
• Atkreipkite dėmesį į ženklinimą – visos rinkai tiekiamos bulvės, nepriklausomai nuo jų kilmės, privalo būti paženklintos etiketėmis. Rumuniškomis ar lenkiškomis bulvėmis prekiauti galima, tačiau jų pakuotės turi būti paženklintos augalų pasais.
• Prioritetą teikite lietuviškai produkcijai, kuri ne tik greičiau patenka ant vartotojų stalo, bet ir, įsigydami lietuviškų bulvių, jūs prisidėsite prie vietos ūkių stiprinimo.
• Atkreipkite dėmesį į bulvių išvaizdą – pažeisti ar neįprastai atrodantys gumbai gali sparčiau sugesti, užkrėsti kitas kartu laikomas bulves.
• Maistines bulves naudokite tik pagal paskirtį. Jos neskirtos sodinti – tai svarbu ligų plitimo prevencijai.
Pastebėję įtartinų bulvių prekybos vietose galite kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) pasitikėjimo telefonu ar kitais būdais. Tokie pranešimai padeda užkirsti kelią augalinės produkcijos, neatitinkančios fitosanitarinių reikalavimų, tiekimui rinkai.
Šaltinis: VAT
Naujausi komentarai