Socialdemokratas trečiadienį sakė, kad sankcionuotų Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą galėtų būti atnaujintas mainais į galimybę per šios šalies teritoriją gabenti birius Ukrainos krovinius į Klaipėdos uostą.
„Čia labai svarbus kontekstas – mano iš karto būtų klausimas, kada ir kokiomis sąlygomis. Dabar Ukrainos ir Baltarusijos siena yra visiškai aklina, niekas ten niekur nevažiuoja, tai čia turbūt eina kalba apie sąlygas po taikos susitarimo ir kai nėra sankcijų. Dabar to negalima daryti jau vien iš teisinės pusės, nes Europos Sąjungos sankcijos yra galiojančios, dėl jų pratęsimo šiuo metu vyksta diskusijos“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė K. Budrys
„Dėl kalio trąšų vežimo per ES diskusijos nėra, tai (…) sakyčiau, kad labai tikėtina, kad po vasario 28 d. jos bus pratęstos, taip kad tų sąlygų net nėra, tai ir tų scenarijų svarstymas yra toks labai hipotetinis“, – tikino jis.
Anot ministro, tolimesnė situacija priklausys nuo sudarytos taikos Ukrainoje sąlygų – koks bus tarptautinių sankcijų likimas, kaip vystysis ES ir Ukrainos santykiai.
K. Budrys taip pat pabrėžė, kad logistinė Ukrainos integracija visų pirma turi būti vykdoma su Vakarų, o ne rytinėmis kaimynėmis.
„Ukrainą turėtume labiau integruoti į ES, o ne su kaimyninėmis valstybėmis turėtų glaudinti ryšius, kurios leido vykdyti agresiją prieš Ukrainą“, – tikino ministras.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą, teisme pateiktas ieškinys, kuriuo Baltarusijos valstybinė bendrovė siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
(be temos)
(be temos)