- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuonios sąskaitos vienam žmogui gali atrodyti gerokai per daug, tačiau finansų analitikai tikina, kad būtent kelios sąskaitos – geriausias įrankis norint sutramdyti per didelį norą išlaidauti ir sutaupyti. Nuo algos iki algos gyvena pusė Lietuvos gyventojų. Anot finansų ekspertų, taip dažniausiai nutinka ne dėl pinigų stygiaus, o nemokėjimo su jais elgtis.
Kaip turėjimas daug sąskaitų gali padėti reguliuoti finansus patarė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
– Žmonės dažnai sako, kad mažai uždirba, gyvena nuo algos iki algos, kad neįmanoma sutaupyti. Ar tikrai neįmanoma?
– Aš manau, kad visi, kurie atkreipia dėmesį į savo išlaidas, kurie moka susidaryti planą, tikrai sutaupyti gali.
– Nuo ko pradėti?
– Turiu tokią šventą trejybę, kurią visiems sakau. Ją labai paprasta prisiminti. Trys pagrindiniai dalykai: sek, skaidyk ir pasitikrink. Pirmas žodis – sek. Jis reiškia tai, kad turiu suprasti, kur išleidžiu savo pinigus tam, kad man būtų lengviau susiskaidyti, turėti realų planą, kurio pavyktų laikytis. Tą galima daryti stebint savo išlaidas arba pasižiūrėti, pavyzdžiui, paskutinių trijų mėnesių sąskaitos išrašą, kuriame matome, kaip leidžiame pinigus. Pastebėti tam tikras vietas, kuriose galėčiau pasakyti, kad gal galėjau čia pinigų neleisti. Tai padeda atkreipti dėmesį į tai, kai ateityje pirksiu kažką panašaus. Tikrai prisiminsiu, kad kažkada sau dėl šito dalyko priekaištavau. Kai pamatau savo išlaidas, man šiek tiek lengviau pasidaryti planą į priekį, kaip aš toliau norėčiau leisti pinigus. Pavyzdžiui, pasakysiu sau, kad išleisiu tik 50 eurų maistui, bet mano išlaidose akivaizdžiai matosi, kad išleidžiu 300 eurų. Faktas, kad tikrai nesugebėsiu laikytis to plano. Dėl to labai svarbu pasižiūrėti tas išlaidas.
Tuomet seka – skaidyk. Visiems rekomenduoju kiekvieno mėnesio pradžioje susiskaidyti. Savo pinigams, kuriuos aš gaunu, suteikti paskirtį: kur aš dabar pinigus leisiu, kokią dalį skirsiu komunaliniams mokesčiams sumokėti, kokią dalį skirsiu maistui, kokią dalį skirsiu atostogoms, kokią dalį investavimo arba finansinio saugumo rezervų kaupimui. Kai susiskaidau, mano pajamos nebeatrodo tokios didelės ir tada mažiau noriu pirkti, nes turiu labai aiškią struktūrą, kur mano pinigai planuojami išleisti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs pati turite aštuonias sąskaitas. Papasakokite apie tai, kaip jos padeda skaidyti ir paskirstyti pinigus.
– Visi bankai, turint paslaugų krepšelius, dažnai sąskaitą suteikia nemokamai. Pats lengviausias būdas – susiskaidyti ne ant lapo, bet iš karto tą padaryti per skirtingas sąskaitas. Tai – patogu. Turiu skirtingas sąskaitas: vieną skirtą vartojimui, kitą mokesčiams. Trečia skirta taupymui, ketvirta investavimui ir dar kelios asmeninėms reikmėms. Kiek sąskaitų reikia, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Man yra paprasčiau kuo smulkiau susiskaidyti. Kitam gali užtekti trijų sąskaitų, kurias skirs mokesčiams, vartojimui ir taupymui. Kiekvienas turėtų pagal save pasirinkti. Man kuo smulkiau, tuo patogiau, nes tada nebereikia galvoti. Tu žinai kokia pinigų suma skirta kasdieniniam vartojimui. Automatiškai neišleidi tų pinigų, kurie skirti tavo ateities vartojimui. Pavyzdžiui, tu visuomet turėsi pinigų ir atostogoms, ir tiems gimtadieniams dėl to, kad tu tą iš anksto susiplanavai.
– Kokią sumą turiu atsidėti? Kaip paskirstyti? Mokesčiai kiekvieną mėnesį yra panašūs, o kiek skirti taupymui, pramogoms?
– Universali taisyklė, apie kurią mes labai dažnai kalbame, tai – 50, 30, 20. Aš turėčiau gyventi taip, kad ne daugiau 50 proc. visų gaunamų pajamų išeitų būtinoms išlaidoms padengti. Kas yra būtinosios išlaidos? Tai – komunaliniai, finansiniai įsipareigojimai, tai gali būti telefono sąskaita, transportas, bazinis maistas, ne kavinės ir restoranai, bet tai, ką aš valgau namuose. 30 proc. turėtų keliauti jūsų norams, tam ko neprivalau išleisti, bet man labai patinka leisti pinigus. Čia ta nuostabioji dalis – kavinės, restoranai, pramogos, teatrai. Toliau 20 proc. skiriama taupymui arba investavimui. Į tai įeina antrosios ir trečiosios pakopos kaupimas, finansinio saugumo rezervo kaupimas. Lygiai taip pat, jeigu aš turiu kažkokių brangių paskolų ir noriu greičiau jas padengti, tai refinansavimas galimas iš tos 20 proc. dalies. Tokia yra bazinė taisyklė.
Tačiau aš visą laiką sakau, pirmiausia, pasižiūrėkite savo išlaidas ir labai sąžiningai pasakykite sau, kurios išlaidos nebepatinka, kur tikrai galiu sau šiek tiek papriekaištauti. Nereikia bijoti į tai atkreipti dėmesį, nes visos mūsų praeities išlaidos gali padėti daug teisingiau planuoti ateityje, kaip norėsiu leisti pinigus. Kiekvienas tuos procentus nusistato skirtingai. Asmeniškai atostogoms skiriu 7 proc. savo pajamų, mažiausiai 15 proc. investavimui. Kiekvienas skirtingai. Pagal savo galimybes reikia pasižiūrėti. Labai gerai pradėti nuo 1–2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Poderskis: aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami7
Naujasis aplinkos ministras Povilas Poderskis tvirtina, kad kryptis dėl miškų kirtimų turi nubrėžti Seimas, sako nepritariantis kirtimams priemiesčiuose, gyvenamosiose teritorijose, tačiau tiki, kad aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami. ...
-
R. Pocius: elektros tiekėjai bus įpareigoti vartotojams grąžinti apie 8 mln. eurų
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti nepriklausomus elektros tiekėjus – įmones „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms grąži...
-
Hofmanas apie proveržį žemės ūkyje: reikalinga nacionalinės reikšmės perdirbimo gamykla1
Žemės ūkis turi būti pripažintas kaip strategiškai svarbus šalies sektorius nacionaliniam saugumui užtikrinti, tikina naujasis ministras Ignas Hofmanas. Jo teigimu, toks sprendimas atvertų galimybes skirti papildomas paskatas žemės ūkio...
-
Šadžius: valstybės skola 2025-aisiais didės iki 44 proc. BVP1
Vyriausybei kitų metų biudžete siūlant 800 mln. eurų padidinti skolinimosi gynybai limitą finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Ministrų kabinetas numatė VSD finansavimą kitąmet padidinti 6 mln. eurų
Vyriausybė pirmajame posėdyje nusprendė padidinti kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą daugiau nei 6 mln. eurų. ...
-
EK užmojai: ne tik mažinti biurokratiją
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigia, kad EK kuria pasirengimo įvairiausioms kritinėms situacijoms planus ir ruošiasi mažinti biurokratiją. ...
-
Vyriausybė patikslino kitų metų biudžetą – jo pajamos didėja 35 mln. eurų4
Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė penktadienį patvirtino patikslintą buvusios Vyriausybės parengtą kitų metų biudžeto projektą – jo pajamos didėja apie 35 mln. eurų, papildomas lėšas skiriant žvyrkelių asfaltavimui, neformalaus...
-
Paluckas: mokestiniai pakeitimai bus rengiami kitąmet, jie atsispindės 2026–2027 metų biudžetuose1
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kitąmet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. ...
-
LEA: per savaitę degalų kainos šalyje sumažėjo2
Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo – benzinas atpigo 0,3 proc., o dyzelinas – 0,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gruodį – paskutinis pasispardymas: kitąmet kainos kils?10
Kalėdų dovanoms šiemet lietuviai netaupys: kas penktas planuoja išleisti daugiau nei 200 eurų. Per dešimtmetį tokią sumą numačiusių gyventojų dalis išaugo net penkis kartus. Kitąmet ekonomistai prognozuoja, kad kainos vidu...