- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie 100 finansų bendrovių ir startuolių iš Jungtinės Karalystės (JK) ir kitur teikia prašymus gauti veiklos licencijas augančiame Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektoriuje, taip siekdami užsitikrinti, kad turės prieigą prie ES rinkos ir po „Brexito“, interviu „Reuters“ teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Jungtinė Karalystės iš ES pasitraukti turėtų kovo 29 d., tačiau kol kas šalis nepasiekė „Brexito“ susitarimo, o tai reiškia, kad bendrovės, turinčios JK išduotas licencijas, gali netekti teisės teikti finansų paslaugas Bendrijos šalyse.
M. Jurgilas tikino, kad bendrovės, ketvirtis kurių ateina iš Jungtinės Karalystės, siekia gauti elektroninių pinigų įstaigos licencijas.
„Atrodo, kad bendrovės, o daugelis jų yra gana didelės, elgiasi taip, lyg būtų studentai, pradedantys nerimauti tik egzamino išvakarėse“, - sprendimų skubiai ieškančias Didžiosios Britanijos bendroves apibūdino Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak jo, Lietuva gali apdoroti prašymą elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti per 3 mėnesius. Palyginimui, pažymėjo M. Jurgilas, kai kuriose kitose ES valstybėse toks procesas užtruktų apie metus, o tai suteikia Lietuvai pranašumo prieš tokius fintech centrus, kaip Liuksemburgas, Airija ar Belgija.
„Tai yra visiškas antplūdis... Mes neturime išteklių apdoroti visus prašymus. Taigi, turime rinktis, teikdami prioritetą mažiausią riziką keliančioms bendrovėms“, - kalbėjo M. Jurgilas, nepateikęs konkrečių įmonių pavadinimo dėl konfidencialumo reikalavimų.
Airijos centrinis bankas spalį atskleidė sulaukęs finansinių paslaugų bendrovių prašymų suteikti licenciją šuolio. Pasak banko, dėl „Brexito“ per 100 įmonių pateikė prašymus pradėti arba plėsti veiklą šalyje.
Lietuva fintech įmonių pritraukimu užsiimti pradėjo prieš kelerius metus, o iki šių metų sausio, vyriausybės duomenimis, yra išdavusi 83 veiklos licencijas fintech įmonėms. Lietuva pagal išduotų fintech licencijų skaičių Europos Sąjungoje atsilieka tik nuo Jungtinės Karalystės.
Tarp naujokų Lietuvoje - „Alphabet Inc“ valdomos „Google“ mokėjimų padalinys, Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“. M. Jurgilo teigimu, centrinis bankas yra pasirengęs, šiam sektoriui augant, sustiprinti fintech sektoriaus priežiūros pajėgumus.
Tačiau M. Jurgilas atmetė prielaidas, kad fintech bendroves Lietuvoje traukia švelnus sektoriaus reguliavimas.
„Europos Sąjungoje veikia institucijos, kurios užtikrina, kad rinkos priežiūros įstaigos visose valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą, veikia pagal tokį patį standartą, o jei bet kuris Lietuvoje registruotas bankas išaugs iki reikšmingo dydžio, jo priežiūrą perims Europos centrinis bankas (ECB)“, - tvirtino M. Jurgilas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...