Bręsta reforma: aiškinsis, kurie dirbti tingi, o kurie iš tiesų negali

  • Teksto dydis:

Apie 190 tūkst. bedarbių, bet dirbti nėra kam – tokią situaciją sumaniusi spręsti valdžia nusprendė pertvarkyti Užimtumo tarnybos sistemą – atskirti, kas yra tikrieji bedarbiai, informuoja LNK.

„Užimtumo tarnyboje turime bedarbių, kurie deklaruoja, kad vis dar ieško darbo, nors yra metų metais registruoti ir to darbo jiems niekaip nepavyksta susirasti. Tai siūlymas – pripažinkime, kad šitie žmonės darbo neieško ir ieškokime, kodėl jie to darbo neieško ir kaip mes jiems galime padėti, kad jie to darbo ieškotų“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Negali ar nenori dirbti?

Ekonomistas Jonas Lazutka reformą vertina teigimai. Sako, jau seniai reikėjo atskirti, kas yra bedarbiai, o kas – nepasirengę dirbti. „Gali turėti mažą vaiką, bet nerasti darželio. O ypatingai kur nors provincijoje. Gali būti, kad slaugo savo šeimos narį, tarkime, seną mamą arba tėvą. Gali būti, kad tiesiog neturi transporto nuvažiuoti iki darbo vietos. Gali būti taip pat, kad neieško darbo, nes turi labai daug įvairiausių įsiskolinimų“, – vardijo ekonomistas.

Gali būti taip pat, kad neieško darbo, nes turi labai daug įvairiausių įsiskolinimų.

Socialinės apsaugos ir ministerija siūlo padėti tokiems žmonėms didesne parama mobilumui – psichologo, vaikų priežiūros ir kitomis reikalingomis paslaugomis. Kitas žingsnis – atskirti tuos, kurie dirba nelegaliai ir paskatinti juos dirbti. Apriboti laiką, kiek darbo galima ieškoti. Atsisakant darbo, atimti bedarbio statusą. „Pirmus šešis mėnesius siūlomas pageidaujamas darbas, o nuo septinto mėnesio asmuo turi imti bet kokį darbą. Estijoje, pavyzdžiui, terminas yra penki mėnesiai ir nuo šešto mėnesio žmogus turėtų priimti bet kokį darbą“, – situaciją komentavo V. Šilinskas.

Ką reforma nuskriaus labiausiai?

Profsąjungos kritikuoja, kad taip bus skriaudžiami tie, kuri dirbo, mokėjo mokesčius, nes jiems priklauso devynių mėnesių nedarbo išmoka. O rasti norimą darbą gali užtrukti ilgiau nei pusę metų. Neramina profsąjungos ir tai, kaip bus sprendžiama, koks darbas yra tinkamas. „Pats tinkamo darbo apibrėžimas, kuomet tau duodama tik 60 proc. tavo buvusio atlyginimo. Tokios priemonės, toks jausmas, kad yra nukreiptos būtent į tuos darbuotojus, kurie aktyviai ieškosi darbo, kurie mokėjo mokesčius ir tikisi užklupus bėdai gauti tam tikrą pagalbą ir paramą“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.

Verslo atstovai antrina, kad tie, kurie uždirbo daug, bus priversti tekintis gerokai mažesne alga ir jų kvalifikacijos neatitinkančiu darbu. Anot verslo, reforma tik pagerins oficialią nedarbo statistiką, bet problemos neišspręs. Ir dabar teisės aktai leidžia žmogų išbraukti iš bedarbių sąrašo, jeigu atsisakoma darbo.

„Darbdavių pasiūlymai buvo susiję, kad tie asmenys iš viso nebūtų, kurie yra ne tik kad nepasiruošę, bet negalintys, nenorintys dirbti, jie nebūtų užimtumo sistemos dalimi, o su jais socialiniai darbuotojai, socialinė sistema. Dabar jie lieka, valstybė toliau finansuos jų sveikatos draudimą, toliau jie gaus tas socialines lengvatas, nuolaidas kitose veiklos srityse ir tai nėra kažkoks esminis sprendimas“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Pašalpų dydžio klausimas

Žmonės apie bedarbių problemą ir reformą turi skirtingą nuomonę. „Kadangi turi, ką veikti, turiu, ką dirbti, gal nelabai aktualu“, – tarstelėjo praeivis.

„Žmonių lūkesčiai būna įvairūs, o tas pasiūlymas gal jo tikrai netenkina. Tai čia tie žmonės, kurie sąžiningi. O tie, kurie dirba tik sau, nelegaliai, jei juos palies tas dalykas, tai teisingai“, – nuomone dalijosi moteris.

„Manau, kad per daug pašalpų. Jeigu dešimt metų žmogus gauna pašalpą. Kurių galų jam dirbti?“ – klausė moteris.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad bedarbio statuso netekęs žmogus vis tiek bus draudžiamas sveiktos draudimu valstybės lėšomis.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Simona

Simona portretas
Kaip suprantu problema yra PSD. Tai nuimkit ir nebeburkit nesąmonių. Anksčiau bedarbiams jo nereikėjo mokėti. Be to nedirbantys serga žymiai mažiau. Taip pat jiems nereikia mokėti nedarbingumo iš savininko ir valstybės biudžeto. O bedarbio pašalpa mokama iš eu pinigu ir yra pati mažiausia ir trumpiausiai mokama Europoje. Jeigu dar kažkam neaišku tai žmonės nenori dirbti už 500, nenori kęsti streso darbe. O verslininkai tegul pasiaiškina kodėl su vaikais, 40-50mečių moterų į darbą nepriima?

nu

nu portretas
ką ten aiškintis. Gi aišku kad dirbti tingi darbdaviai. Algų mokėti irgi nenori.

Jonas iš miško

Jonas iš miško  portretas
Lai seimas dirba už minimalų atlyginimą, gal tada pradės galvoti kaip žmogui išgyventi iš algos, važiuoti į darbą iš tų pačių pinigų sumokėti mokesčius ir panašiai. Dabar pašalpinai kliūna, kad už kelis eurus turi atidirbti valandas dirbdamas ne kvalifikuotą darbą, lai pašalpinius išmeta iš u. t. įdomu kas tuos darbus atliks, galės samdyti, bet nebus net kam dirbti. Savivaldybės nesamdo tam darbui žmonių, nes reikia mokėti pilną algą.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių