- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Transporto verslo ekspertai, vertinantys Finansų ministerijos siūlymus nuo 2023 metų didinti akcizus degalams Lietuvoje, sako, kad brangstantys degalų akcizai skaudžiai palies ne tik transporto sektoriaus įmones ir degalinių tinklus, bet visų sričių verslus, kurie patirs didesnes išlaidas dėl augančių pervežimų kainų. Labiausiai tai pajus vartotojai – jiems teks mokėti brangiau už paslaugas ir daugelį prekių. Dėl to verslas ir žmonės gali ieškoti pigesnių paslaugų ir prekių svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, o įmonių kraustymasis svetur intensyvės, daugės bankrotų.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad planuojami didinti akcizai degalams neigiamai paveiktų transporto sektorių, kuris pastaruoju metu patiria vis daugiau iššūkių.
„Bet kokie mokesčių didėjimai visuomet neigiamai paveikia ir verslą, ir žmones – galutinius vartotojus, kurie pilasi kurą į automobilius, apsiperka parduotuvėse, kur įsigyja maistą, būtinas buities prekes, avalynę, drabužius. Brangiau kainuoti gali ir pasibuvimas kavinėse, paslaugos pramogų erdvėse, automobiliai ir jų dalys. Šių paslaugų kainos priklauso ir nuo logistikos grandinių įkainių, kurie augs dėl kylančių akcizų ir nuvažiuojamų kilometrų, kol pasiekia Lietuvą“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, nepaisant to, kad didėja atlyginimai ir palaipsniui didinama minimali mėnesio alga (MMA), tai neatsvers augančių būtinųjų poreikių išlaidų, kurios patiriamos kasdien. Darbdaviai moka ir toliau mokės didesnius mokesčius valstybės biudžetui, kad galėtų sumokėti daugiau darbuotojams.
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, augančios išlaidos labiausiai palies vidaus rinkoje dirbančius vežėjus, vidutines, mažąsias ir smulkiąsias įmones, keleivinį transportą, kurie ne visada turi galimybę degalus ir prekes bei paslaugas įsigyti svetur.
„Tad natūralu, kad esant tokiai situacijai gali kilti vidaus pervežimų paslaugų kainos, kurios brangins ir pervežamas vietinių gamintojų, ūkininkų prekes, nes klientai už pristatymą mokės daugiau. Brangs ir viešojo transporto paslaugos – ypač tai pajus gyventojai, kai reikės mokėti daugiau už tarpmiestinius ir vietinius autobusų bilietus. Nereikėtų pamiršti ir taksi bei pavežėjų paslaugų, kurių kainos irgi priklauso nuo patiriamų kuro sąnaudų“, – sako V. Bučinskas.
Pasak jo, tikėtina, kad tarptautinius krovinių pervežimus atliekančios įmonės degalus vis dažniau pils ne Lietuvoje, o Lenkijoje, Latvijoje ir kitose šalyje, per kurias vyksta ir kuriose mokestinė aplinka bei kainos mažiau kandžiojasi, nei Lietuvoje.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad nuo 2022 m. Lietuvoje didėja ir kelių mokestis – jis kai kurioms transporto priemonėms išaugs net 20 kartų, o tai irgi brangins paslaugas ir prekes.
Blogiausias scenarijus – dėl bankrotų gali mažėti įmonių, ypač mažųjų, smulkiųjų, vidutinių, taip pat keleivių pervežėjų, jei jiems auganti mokestinė našta taps nepakeliama ir neturės finansinių išteklių veiklų perkelti svetur, į kaimynines šalis.
Tokios tendencijos stebimos ir dabar. Pavyzdžiui, 2021 m. sausį iš prieš pandemiją buvusių 4 577 įmonių Lietuvoje bent vieną darbuotoją turėjo 4 435 bendrovės, turinčios transporto licencijas. Šių metų rugsėjį tokių įmonių skaičius susitraukė iki 4 357, t. y. nuo šių metų pradžios nebeliko 78 bendrovių. Nuo 2021 m. pradžios ženkliai sumažėjo smulkių įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų – jei šių metų sausį smulkių transporto bendrovių Lietuvoje buvo 2 684, rugsėjį jų liko 2 584.
Taip pat prognozuojama, kad vis daugiau transporto įmonių, kurios dar turi galimybių tai padaryti, veiklas arba padalinius perkels svetur, norėdamos pabėgti nuo bankrotų, ir kursis ten, kur verslui palankesnės sąlygos. Vadinasi, mokesčius valstybė turės surinkti iš Lietuvoje likusių žmonių ir verslų, kuriuos, tikėtina, vėl didins.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį5
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...