- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labai mažai metalo apdirbimo įmonei per metus gali tekti praleisti net 252 valandas pildant įvairias privalomas formas, ataskaitas bei tvarkant kitus formalumus. Tai rodo biurokratijos indekso tyrimas, kuriame Lietuva dalyvavo kartu su kitomis valstybėmis – Ukraina, Čekija ir Slovakija. Lietuvoje tyrimą atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Versli Lietuva“ ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai.
Tyrime buvo vertinama hipotetinė metalo apdirbimo įmonė, kuri turi keturis darbuotojus, metinė įmonės apyvarta yra 100 tūkst. eurų, įmonė surenka tam tikrą kiekį atliekų, tarp jų ir pavojingų, bei atlieka visas privalomas procedūras ir atitinka visus reikalavimus.
Tyrimas parodė, jog Lietuvoje tokio tipo įmonė patiria 252 valandas administracinės naštos ir yra trečia tarp keturių tyrime dalyvavusių šalių – Ukrainoje administracinė našta pareikalauja 469 valandų, Čekijoje – 233, o Slovakijoje – 222. Administracinė našta slegia visas įmones, tačiau jos didžiausius padarinius jaučia labai mažos įmonės, kurios neturi didelės apyvartos, bet turi įgyvendinti tokių pačių įpareigojimų naštą. Proporcingai šioms įmonėms biurokratinė našta yra sunkesnė dėl nedidelio darbuotojų skaičiaus ir mažų gamybos apimčių. Palengvinus biurokratinę naštą, pirmosios tai pajustų būtent tokios įmonės.
Vienas iš biurokratinės naštos šaltinių, kuris galėtų būti sumažintas – tai prievolė darbo saugos ir sveikatos mokymuose praleisti 60 valandų per penkis metus, o tai yra vidutiniškai 12 valandų per metus. Saugus elgesys darbe yra labai svarbus, tačiau priemonės, kuriomis siekiama šio tikslo, yra diskutuotinos. Galima kelti klausimą, ar tų pačių saugumo standartų negalima užtikrinti kitais būdais, neskiriant per metus vidutiniškai 12 valandų šiems mokymams. Slovakijoje ir Čekijoje tokios prievolės nėra, o šiose šalyse yra užtikrinamas panašus darbo saugos lygis kaip ir Lietuvoje.
Kitas įpareigojimas, kuriam maža įmonė vidutiniškai sugaišta 15 valandų per metus, tai elektroninių važtaraščių sistemos „iVAZ“ pildymas. Abejotina, ar „iVAZ“ atneša papildomą vertę, ar tik sukuria naštą verslui.
Ataskaitų teikimo dažnis yra vienas iš administracinės naštos šaltinių, kuris galėtų būti sumažintas. Įvairios institucijos įpareigoja verslą teikti informaciją tam tikru dažnumu, kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Kai kurių ataskaitų teikimas galėtų būti retinamas, nes kyla klausimas, ar institucijai gavus ataskaitas kas mėnesį, surinkti duomenys yra tikslingai panaudojami. Pavyzdžiui, GPAIS ataskaitas apie pavojingas atliekas įmonės privalo teikti kas savaitę, o nepavojingų atliekų apskaitą turi daryti kas dvi savaites. Jei daroma prielaida, kad vienos deklaracijos užpildymas užima 15 minučių, deklaracijų teikimas kas savaitę, t. y. 52 kartus per metus, sukuria 13 valandų metinės administracinės naštos, o teikiant tą pačią ataskaitą kas mėnesį, t. y. 12 kartų per metus, susidaro tik 3 valandos metinės naštos. Dažnas ataskaitų teikimas nebūtinai atneša apčiuopiamą naudą visuomenei, o sumažinus ataskaitos teikimo dažnį nuo savaitinio į mėnesinį, smulki įmonė sutaupytų 10 valandų darbo laiko per metus.
Nuolatinis ataskaitų formų kaitaliojimas taip pat sukuria papildomą administracinę naštą. Pasikeitus formai, įmonės buhalterė arba vadovas turi ne tik susipažinti su nauja forma ir jos pildymo instrukcijomis. Dažnai naudojant seną formą daugelis laukelių yra iš anksto užpildyti. Kiekvienas formos keitimas reikalauja iš naujo užpildyti visą formą, o tai taip pat kainuoja laiko. Ataskaitų formų kaitaliojimui vertėtų įvesti panašius apribojimus, kokie buvo įvesti verslą reguliuojančių įstatymų pakeitimams, kurie negali būti daromi dažniau negu vieną kartą per du metus.
Kiekvienas darbdavys yra įpareigotas pildyti bei saugoti popierines asmens medicinines knygeles, formą 048/A. Darbdaviui yra sukuriama prievolė užtikrinti, kad jo darbuotojas tikrintųsi sveikatą kas du metus. Galima kelti klausimą, ar vidutinio ir žemo pavojingumo darbų kategorijose darbdavys turi rūpintis darbuotojų sveikatos užtikrinimu. Tačiau tokiuose darbuose, kur nuo darbuotojo sveikatos kritiškai priklauso keleivių ir aplinkinių žmonių gyvybė, pavyzdžiui, keleivinių lėktuvų ar autobusų vairuotojų, sveikatos užtikrinimas turėtų būti darbdavio atsakomybė.
Pagal atliktą tyrimą, Lietuva mažiausiai biurokratinės naštos patiria darbo santykių srityje. Patogios sistemos bei galimybė pateikti dokumentus elektroniniu būdu yra privalumas, leidžiantis daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...