Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki euro įvedimo, įstatuose įstatinį kapitalą ir akcijų vertę turi išreikšti eurais ir tą padaryti per dvejus metus, tačiau kol kas įmonės to daryti neskuba.

Iki šiol tą padarė daugiau kaip 10 tūkst. bendrovių, o iki metų pabaigos privalės atlikti dar apie 55 tūkst. Jei bendrovės naudos pavyzdinius įstatus, jų registravimas registre kainuos 5 eurus, bet, jeigu norės didesnių pakeitimų, tuomet juos teks pateikti notarui ir tik tada registrui, ir tai kainuos kelis šimtus eurų. Nepakeitusioms įstatų bendrovėms gali grėsti baudos nuo beveik 30 iki beveik 1500 eurų.

Anot Rasos Kunigėlytės, Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento viršininko pavaduotojos, lietuviai įpratę viską teikti paskutinę minutę, tačiau Registrų centras ragina įmones susitvarkyti anksčiau.

„Pavasarį vyks metiniai susirinkimai, kuriuose įmonių vadovai gali patvirtinti pakeistus įstatus ir mums juos teikti anksčiau, kad nereiktų paskui gaišti laiko eilėse. Uždarosios akcinės bendrovės galėtų įstatus registruoti sukurtomis el. priemonėmis, jei bendrovės nori pakeisti tik įstatinio kapitalo dydį ir jei jiems tinka teisingumo ministro patvirtintos pavyzdinės formos – už tokių įstatų registravimą reiktų mokėti tik 5 eurus. Jei bendrovės nori keisti kažką daugiau ir nori teikti popieriniu formatu, tai moka įprastą mokestį – 26 eurus ir 26 centus“, – sakė Registrų centro atstovė R. Kunigėlytė.