Šalies gyventojai staiga pradėjo intensyviai naudotis pinigus priimančiais bankomatais. Ekspertai įspėja, kad tai gali būti siejama su atgimstančia atlyginimų vokeliuose tradicija.

Grynųjų antplūdis

SEB banko duomenimis, pinigus priimančiais bankomatais šalyje naudojamasi vis dažniau – grynuosius pinigus priimančių bankomatų operacijų skaičius nuo šių metų pradžios padidėjo beveik tris kartus. Šia paslauga aktyviai naudojasi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Vidutinė per vieną operaciją gyventojų įmokama suma pinigus priimančiais bankomatais – 900 litų. SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė Audronė Narkauskienė teigė, kad ši suma yra tokia pati kaip ir kitose Europos šalyse, kur gyventojai per bankomatus vidutiniškai įmoka apie 200−300 eurų. Vidutinė įmonių įmokama suma yra net 10 kartų didesnė negu gyventojų.

Kai kurių ekspertų nuomone, toks aktyvumas gali būti siejamas su vėl šalyje įsigalinčia šešėline ekonomika.

Šešėlis ilgėja

Finansų analitikai ne kartą perspėjo Vyriausybę, kad mokesčių didinimas gali paskatinti verslininkus darbuotojams atlyginimus vėl pradėti mokėti vokeliuose.

"Verslas, ypač smulkusis, jau nepatempia oficialiai mokėti ir mokesčių, ir atlyginimų darbuotojams. Tiesa, reikia prieš juos lenkti galvą, nes smulkieji verslininkai dirba nepaisydami visų "gerų dalykų", kuriuos jiems padarė Vyriausybė. Kita vertus, galiu drąsiai sakyti, kad jei dar bus pakelti mokesčiai, didelė dalis įmonių svarstys galimybę vėl grįžti prie vokelių sistemos. Juolab kad dabar ji gana palanki ir darbuotojams, ir darbdaviams", – kalbėjo banko "DnB Nord" vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Anot pašnekovės, kai kurios įmonės jau dabar su darbuotojais sudaro tam tikrus neformalius susitarimus. Pasitaiko atvejų, kad žmogus fiktyviai atleidžiamas, registruojasi Darbo biržoje, gauna nedarbo išmokas, gali naudotis visomis socialinėmis garantijomis, tačiau tuo pat metu įmonėje dirba nelegaliai ir užmokestį gauna vokelyje.

"Sunku tvirtai sakyti, kad per bankomatus į sąskaitas tikrai įnešamos nelegaliai gautos pajamos, nes ši paslauga atsirado neseniai. Tai nežinia, iš kur šis bankomatų populiarumo bumas. Tačiau negalima tokio dalyko ir atmesti, nes tai iš tiesų būtų labai patogu: gauni pinigus vokelyje, eini iki bankomato ir niekam nieko neaiškindamas dedi juos į sąskaitą. Net jei prikibtų Valstybinė mokesčių inspekcija, galima nesunkiai išsisukti, paaiškinus, kad blogėjant ekonominei padėčiai bijote laikyti pinigus namie, tad esą ištraukėte juos iš kojinės ir padėjote į savo sąskaitą", – dienraščiui sakė J.Rojaka.

Vokeliai – krizės padarinys

Žinias, kad šešėlinė ekonomika atgyja ir kad rinkoje pradeda suktis daugiau grynųjų pinigų, patvirtino ir premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas: "Per krizę visose šalyse stebima ta pati tendencija – verslas gundosi eiti į šešėlį. Ir Lietuvoje yra tam tikrų požymių, kurie leidžia daryti išvadas, kad oficialiai į apskaitą netraukiamų pajamų dalis sparčiai auga."

Tačiau bankai nelinkę bankomatų populiarumo sieti su vokeliais. "Nesiimtume vertinti šio fakto sąsajos su šešėline ekonomika, nes pirmieji pinigus priimantys bankomatai Lietuvoje atsirado 2008 m., todėl nėra galimybės palyginti duomenų. Tai labiau sietume su tuo, kad pinigus priimantys bankomatai prigijo Lietuvoje. Tam reikėjo laiko, klientai pirma turėjo sužinoti apie juos, išbandyti ir įprasti jais naudotis. Kalbant apie įmonių mokėjimus, šių bankomatų operacijos nemokamos, tad nereikia skirti lėšų inkasavimo paslaugoms", − sakė SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė A.Narkauskienė.

Tos pačios nuomonės laikosi ir "Swedbank", nors pirmasis pinigus priimantis šio banko bankomatas Lietuvoje atsirado dar 2006 m.

"Nuolat plečiame pinigus priimančių bankomatų tinklą, nes pastebime, kad klientai noriai naudojasi tokių bankomatų atliekamomis paslaugomis. Šiuo metu jų turime 57. Nuo 2008 m. kiekvieną mėnesį atliekamų operacijų skaičius padidėja vienu dviem tūkstančiais. Bendra įnešamų grynųjų pinigų suma atitinka bankomatų skaičiaus augimą, tai yra nuo šių metų pradžios ir grynuosius priimančių bankomatų, ir į juos įnešamų grynųjų skaičius išaugo maždaug 50 proc., labai panašias tendencijas matome ir dar ankstesniais laikotarpiais", – sakė "Swedbank" Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka.

Skaičiai

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį buvo 2172,6 lito – 0,9 proc. mažiau nei pirmą ketvirtį ir 2,9 proc. mažiau negu 2008-ųjų antrą ketvirtį.

Vidutinis išmokėtas atlyginimas lyginamaisiais laikotarpiais sumenko atitinkamai 0,9 proc. ir 1,5 proc. iki 1687,1 lito, pranešė Statistikos departamentas.

Realusis darbo užmokestis per ketvirtį sumenko 0,7 proc., o per metus – 6,4 proc.