Bankai taupo saugumo sąskaita

Piktavaliams, norintiems sutrikdyti bankomatų veiklą ir pavogti mokėjimo kortelių duomenis, tereikia panorėti tai padaryti – Lietuvoje bankomatai vieni mažiausiai apsaugotų Baltijos šalyse.

Įranga nesaugi

Lietuvoje veikiančių bankų požiūrį į saugumą atskleidžia faktas, kad vos 50 proc. bankomatų įmontuotos vaizdo kameros. Tai viena paprasčiausių saugumo priemonių – kameros leidžia užfiksuoti prie bankomato atėjusių asmenų veidus.

Prieš porą metų Lietuvos komerciniai bankai išdidžiai pristatė neva saugesnes lustines mokėjimo korteles. Jomis pakeistos kortelės su magnetine juostele. Buvo teigiama, kad lustuose (angl. – chip) informacija saugoma patikimiau ir negali būti taip lengvai nuskaitoma kaip magnetinėse kortelėse. Iš tiesų, nusikaltėliai dar nesugalvojo, kaip įsilaužti ir nuskaityti duomenis lustuose.

Naujovės neapsaugo

Visgi nors mokėjimo kortelėse atsirado lustai, iš jų neišnyko magnetinės juostos. Dabar visi kortelės duomenys: jos numeris, specialus kodas, galiojimo laikas, savininko vardas ir pavardė saugomi tiek luste, tiek magnetinėje juostoje. Taigi naujosios kortelės išliko tiek pat pažeidžiamos ir nesaugios.

Saugumą užtikrintų bankomatai, kurie kortelės duomenis pirmiausiai nuskaitytų nuo lustų, tačiau tokių Lietuvoje tik 30–40 proc.

Naujas – nebūtinai geras

Būtent naujieji „Sampo/Nordea“ bankomatai Estijoje šiais metais leido pasipelnyti nusikaltėliams, pasigaminusiems mokėjimo kortelių kopijas. Jie veikė gana paprastu ir dažnai naudojamu metodu. Prekybos centre veikusiose dirbtuvėse už paslaugas klientams atsiskaitant kortele darbuotojas pirmiausiai naudodavo magnetinę juostą nuskaitantį aparatą. Netoliese įrengta kamera nufilmuodavo, kaip klientai įvesdavo pin kodą. Tokiu būdu nusikaltėlių rankose atsidurdavo mokėjimo kortelių duomenys ir pin kodai.

Estijoje naudojamos tik mokėjimo kortelės su lustais, o bankomatai pirmiausiai nuskaito lustuose esančią informaciją. Tai reiškia, kad naudojant padirbtas korteles su magnetine juosta, bankomatai neleistų jų aptarnauti. „Tokie yra visi bankomatai Estijoje, išskyrus naujus „Sampo/Nordea“ bankomatus. Todėl svarbu ne tik nauja geležis, bet ir programinė įranga. Jei nusikaltėliai būtų bandę pinigus išimti kituose bankomatuose, jiems tai nebūtų pavykę“, – kalbėjo „Parex“ banko padalinio Estijoje atstovas Aleksejus Kalinkinas.

Duomenys prieinami

Vakar bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ surengtoje konferencijoje dalyviai pristatė populiariausius kortelių duomenų vagysčių metodus. Šiuo metu dažniausiai naudojami į bankomatus įmontuojami magnetinių kortelių skaitytuvai ir vaizdo kameros. Pinigams pasisavinti pagaminamos kortelių kopijos. Latvijoje buvo sulaikyta grupuotė iš Rumunijos dirbusi šiais metodais. „Per dvi savaites buvome priversti užblokuoti tris tūkstančius mokėjimo kortelių, kurių duomenys buvo nuskaityti nusikaltėlių bankomatuose įmontuotais įrenginiais“, – pasakojo Latvijos banko DPA atstovas Henrijas Romanas.

Per vieną naktį iš kelių bankomatų Latvijoje ilgapirščiai sugebėjo pavogti milijoną latų (apie 5 mln. litų).

Specialistai sutaria, kad kol kas saugiausia kortelės duomenų laikymo vieta – lustas. Tačiau kol visose atsiskaitymo vietose nebus įrengti lustų nuskaitymo aparatai, reikalaujantys įvesti pin kodą, visiškai užtikrinti saugius atsiskaitymus lustinėmis kortelėmis neįmanoma.

Kainuotų nedaug

Ekspertų teigimu, viename bankomate įmontuoti vaizdo kamerą ir lustų nuskaitymo įrangą kainuotų apie tūkstantį JAV dolerių (2,45 tūkst. litų). Lietuvoje šiuo metu veikia 1236 bankomatai. Taigi juose įdiegti elementarias saugumo priemones tekainuotų 3,03 mln. litų. Bankomatus gali apsaugoti ir speciali įranga, kuri reaguoja, jei bankomate sumontuojami „svetimkūniai“.

Neoficialiais duomenimis, bankai tokių, palyginti nedidelių investicijų, nenori daryti taupymo sumetimais. Esą nusikaltimo atveju, jei kokio kliento sąskaita ir būtų ištuštinta, jam sugrąžinti pinigus kainuotų mažiau nei didesnio bankomatų saugumo užtikrinimas.