Bankai nenori finansuoti verslo?

Paskolų turi penktadalis

„Nominalus skolinimas vyksta, jis auga. Tačiau reikia žiūrėti ne tik į nominalų skolinimą, bet kiek to skolinimo reikia ekonomikai, ypač kai ekonomika auga. Turime žinutę, kad nepaisant nominalaus kreditavimo augimo, augančios ekonomikos aplinkoje bankų vaidmuo finansuojant įmones nuo 2018 m. yra reikšmingai sumažėjęs“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

„Sulig sumažėjusiu kreditavimu buvo matoma didesnė paskolų užstato dalis, didesnė atmestų paraiškų dalis, didesnės palūkanų normos“, – aiškino jis.

Anot jo, gegužę 23,6 tūkst. įmonių turėjo paskolų bankuose, tačiau, palyginti su bendru įmonių skaičiumi, finansuojamų įmonių dalis pastaraisiais metais buvo mažesnė nei 2018-aisiais. 2022 m. paskolas turėjo apie penktadalis visų bendrovių.

„Tik 22 proc. įmonių turi paskolų bankuose. 2008–2009 m. ši dalis siekė virš 30 proc.“, – sakė J. Markevičius.

Procesas svyruoja

Anot LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus, Lietuva labai išsiskiria visoje ES: remiantis Europos Komisijos atlikta įmonių apklausa, Lietuvoje atmestų paskolų paraiškų dalis yra viena didžiausių tarp ES šalių.

Palyginti su 2019 m., šiemet labiausiai išaugo kreditavimas statybų (58 proc.), transporto (37 proc.) įmonėms.

J. Markevičiaus teigimu, bankai linkę kredituoti daug užstato turintį nekilnojamojo turto sektorių, bet vangiau skolina kitiems verslams, turintiems mažiau užstato.

Be to, pasak jo, paskolų procesas svyruoja: jis labai krito per pandemiją, atsigavo 2020 m., išaugus palūkanų normoms – sumažėjo, o šiemet vėl paspartėjo.

„Skolinimas atsigauna ir jo tempas yra vienas didesnių šiuo metu Europoje“, – teigė centrinio banko atstovas.

LB duomenimis, šiemet labiau išaugo paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms, o ne didžiausiam verslui, kaip būdavo anksčiau.

Išaugo vertė

J. Markevičiaus teigimu, per mėnesį suteikiamų naujų paskolų skaičius šiemet, palyginti su pernai, padidėjo ir sugrįžo į 2019 m. lygį, tačiau gerokai išaugo naujų paskolų vertė, o tai lemia didesnis bendras kainų lygis.

„Infliacija daro didelį poveikį, bet apskritai matome, kad naujų paskolų vertė yra gerokai padidėjusi pastaruoju metu“, – sakė J. Markevičius.

2022 m. dauguma bankų nurodė, kad griežtina skolinimo standartus, o 2023–2024 m. tokių bankų dalis mažėjo: „Jie nebegriežtina skolinimo standartų ir palankiau vertina įmonių riziką visuose sektoriuose.“

„Bankai labai stipriai stebi atsigaunančią įmonių kreditavimo paklausą, kuri, pradėjus augti palūkanoms, buvo sumažėjusi. Dabar matome, kad dauguma bankų nurodo, jog paklausa kreditui iš įmonių auga. Tai irgi stimuliuoja kreditavimo atsigavimą, kurį matome“, – teigė J. Markevičius.

Palyginti su 2019 m., šiemet labiausiai išaugo kreditavimas statybų (58 proc.), transporto (37 proc.) įmonėms. Tik 4 proc. per penkerius metus padidėjo prekybos įmonių paskolų portfelis, 18 proc. – nekilnojamojo turto ir pramonės bendrovių.