Bankams taip gerai Lietuvoje dar nėra buvę: du iš jų uždirbo rekordinius pelnus

Bankams taip gerai Lietuvoje dar nėra buvę.

„Matome, kad du bankai uždirbo rekordinius pelnus. Dar taip nėra buvę, nėra uždirbę iki šiol tokių dydžių pelnų“, – pareiškė Lietuvos banko skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

„Swedbank“ nurodo, kad per pusmetį uždirbo 195 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. SEB bankas nurodo per 6 mėn. uždirbęs 157 mln. – du kartus daugiau nei pernai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prieš kelerius metus visų bankų pelnas būdavo panašus, kiek SEB ar „Swedbank“ dabar užsidirba atskirai ir per pusmetį. Jau kitą mėnesį dalimi uždirbtų milijonų bankai turės pasidalinti su valstybe – Seimas priėmė specialų bankų solidarumo mokestį.

„Pirmasis avansinis, taip vadinamas, mokėjimas numatytas rugpjūčio viduryje“, – sakė biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Tikimasi virš 130 mln. Tai, ką rodo tie skaičiai, kurie yra skelbiami, tai panašu, kad panašių sumų ir bus galima tikėtis.

Solidarumo mokesčio milijonai – šalies gynybai stiprinti. Kiek tiksliai kiekvienas bankas turės pervesti, esą, dar neaišku. Bankų pelnai dabar rekordiniai, bet solidarumo mokestis bus skaičiuojamas nuo ilgamečio, taigi mažesnio, pelningumo. Formulė gan sudėtinga.

„Imamas ketverių metų laikotarpis, žiūrima, kas yra uždirbama 50 proc. daugiau nuo ketverių metų vidurkio, tik ta dalis, ir grynai kalbant apie grynųjų palūkanų, jau yra apmokestinama, būtent taikant 60 proc. tarifą“, – kalbėjo M. Lingė.

Aišku tiek, kad rekordiniai šių metų pelnai yra tokie, kuriuos vyriausybė ir prognozavo. Taigi šiemet bankai turėtų atiduoti bent 100 mln. eurų pelno.

„Tikimasi virš 130 mln. Tai, ką rodo tie skaičiai, kurie yra skelbiami, tai panašu, kad panašių sumų ir bus galima tikėtis“, – patvirtino M. Lingė.

Pagrindinė rekordinių bankų pelnų priežastis akivaizdi – padidintos palūkanos už paskolas.

„Pirmiausia, kad užaugusių palūkanų normos, kurios greičiau persidavė į paskolų palūkanų formas negu į indėlių“, – teigė A. Prapiestis.

Į bankus plūstelėjo ir daugiau pinigų – daugėja terminuotų indėlių, nes auga palūkanos ir už juos. Daugėja ir bankų skolinamų pinigų. Paskolų gavėjų mažiau, bet skolinamos didesnės sumos.

„Labai stiprūs yra prieaugiai, kurių pagrindine priežastimi galima būtų laikyti išsiplėtusią tiek kredito bazę, tiek indėlių bazę. Nes tiek indėlininkų atsirado daugiau, tiek kreditų“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus.

Žmonėms už indėlius bankai siūlo beveik perpus mažesnes palūkanas, nei patys reikalauja už paskolas bankai.

„Būsto paskolų palūkanų normos šiuo metu siekia naujiems būsto kreditams apie 5,5 proc., įmonėms – apie 6 proc. Tuo tarpu kalbant apie indėlių palūkanų normas, tiek gyventojams, tiek įmonėms jos siekia apie 3 ar 3,5 proc.“, – pridėjo VU docentas.

Anot ekonomistų, nemažas skirtumas tarp indėlių ir paskolų palūkanų – dar viena pelnų priežastis.

„Gan protingai savo atžvilgiu taiko žirkles, kada už kreditą, palūkanas padidina šiek tiek daugiau negu už indėlius. Ir finale jie tokiu atveju galėjo 2022 m. džiaugtis labai gerais finansiniais rezultatais“, – teigė A. Bartkus.

Dar viena pelnų priežastis – kad didžiausi bankai turi tiek daug klientų ir pinigų, kad turi mažai motyvacijos siūlyti ką nors pigiau.

„Negalime slėpti to fakto, kad ir konkurencija bankų sektoriuje yra mažesnė, lyginant su kitomis euro zonos šalimis“, – kalbėjo A. Prapiestis.

Anot Lietuvos banko, labai santūriais skaičiavimais per visus šiuos metus bankai Lietuvoje uždirbs milijardą, o gal ir 1,5 mlrd. eurų. Tai įspūdingi rodikliai. 1,5 mlrd. būtų dešimtadalis viso metinio valstybės biudžeto.

Ekonomistas neabejoja, kad Seime bus siūlymų dar apmokestinti bankus.

„Aš esu beveik tuo garantuotas, kad kuomet politikai Seime svarstys šitą klausimą, tai jie sakys, kad mums reikėjo dar didesnį solidarumo mokestį jiems pritaikyti, nes žiūrėkite, kokie pasakiški rezultatai“, – apibendrino A. Bartkus.

Solidarumo mokestis galios šiemet ir kitąmet. Finansų ministerijos skaičiavimais, per tą laiką bankai turėtų pervesti 400 mln. eurų. Kuo daugiau pelno bankai turės iš palūkanų, tuo didesnis bus ir mokestis. Finansų ministerija nurodo, kad papildomi mokesčiai bankams neplanuojami, bankai moka ir didesnį pelno mokestį – ne 15 proc., o 20 proc.