Finansų ministerija siūlys kitąmet įšaldyti maždaug 50 tūkst. valstybės tarnautojų atlyginimus. Tačiau bus ieškoma galimybių padidinti mažiausiai uždirbančių valdininkų algas.

Mažina valdžios armiją

Kol Lietuvos Seimas ir Vyriausybė rengdamiesi rinkimams didino pašalpas, pensijas, įvairias išmokas socialiai remtiniems asmenims, Estijos ir Latvijos politikai ieškojo būdų, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.

Latvijos vyriausybė šią savaitę nusprendė įšaldyti valdininkų atlyginimus ir kitąmet jų nedidinti. Estijoje nuspręsta įšaldyti visą darbo užmokesčio fondą, tačiau didinti atlyginimus tiems valdininkams, kurie efektyviai dirbs. Tai reiškia, kad bus atleista dalis valstybės tarnautojų, o likusiesiems atlyginimai bus didinami, tik jei jų darbo efektyvumas išaugs.

Kai kurie veršis diržus

Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, Lietuvoje estiškas variantas nėra svarstomas, tačiau įšaldyti labai didelį darbo užmokestį gaunančių muitinės, policijos, ministerijų, departamentų, savivaldybių darbuotojų, kariškių, politikų atlyginimus galvojama. Tokių valstybės tarnautojų ministras priskaičiuoja apie 55 tūkst. Tačiau yra dar 240 tūkst. biudžetininkų, kurių atlyginimai gerokai mažesni. Tai – kultūros darbuotojai, valstybinių teatrų artistai, pagalbiniai darbininkai ir kt.

"Jau yra priimti sprendimai, kurie leis mažiausiai uždirbančių darbuotojų kategorijai nuo kitų metų padidinti darbo užmokesčius", – tikino R.Šadžius.

Jis apgailestavo, kad praėjusiais metais politikams pavyko priimti sprendimą ir padidinti bazinį atlyginimo dydį, taikomą skaičiuojant valdininkų algas: "Manau, kad tai buvo socialiai neteisingas sprendimas."

Siūlymus dėl biudžetinių darbuotojų darbo užmokesčio Finansų ministerija Seimui ir Vyriausybei pateiks svarstyti su kitų metų biudžeto projektu.

Ūkio situacija rimta

Biurokratų atlyginimų įšaldymas tik viena iš priemonių, kurių trys Baltijos šalys ketina imtis gelbėdamos stojančias ekonomikas nuo vis dar milžiniškos infliacijos. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai susitikime daugiausia dėmesio skyrė pokalbiams apie esamą ūkio padėtį, infliaciją ir priemones, kurių imasi esant šioms sąlygoms.

R.Šadžius pripažino, kad prasta ekonominė padėtis Latvijoje ir Estijoje gali turėti neigiamos įtakos ir Lietuvos ūkiui. "Mes susiję importo ir eksporto ryšiais, pablogėjusios galimybės į šalis kaimynes eksportuoti lietuvišką produkciją suduotų smūgį mūsų ekonomikai. Bankų sistema visose trijose Baltijos valstybėse taip pat glaudžiai susijusi per tuos pačius pirminius bankus Švedijoje ir Suomijoje. Gali būti, kad finansiniai sutrikimai vienoje šalyje gali lengvai persimesti į kitą", – apie galimas grėsmes kalbėjo ministras.

Euras iki 2012-ųjų

Eurą Baltijos šalys sieks įsivesti, kai tik atitiks Mastrichto kriterijus, tačiau kada tai nutiks, neprognozuojama.

Estijos finansų ministras Ivaris Padaras mano, kad visos trys Baltijos šalys įsivesti eurą bus pasirengusios panašiu metu: "Esame panašioje situacijoje, prie euro zonos galime priartėti visos trys šalys panašiu metu – apie 2011–2012 m."

Parlamentarai savimi jau pasirūpino

Praėjusiais metais Seimas pritarė siūlymui beveik 50 litų padidinti bazinį dydį. Taigi politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis nuo 2008 m. didėjo nuo 442 iki 490 litų. Dėl to vien parlamentarų darbo užmokestis šiais metais augo beveik puse tūkstančio. Buvo skaičiuojama, kad didesnis bazinis dydis pareikalaus papildomų 130–150 mln. litų iš biudžeto.