Trijų Baltijos šalių viceministrai pirmadienį tarsis dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės įsteigimo. Lietuva teigia esanti pasirengusi kompromisams, tačiau pozicijos nekeičia ir nori į akcininkų sutartį įrašyti, kad Vilnius turi būti prijungtas prie transeuropinės vėžės.

„Mūsų pozicija nesikeičia, išliekame prie Vilniaus įtraukimo į „Rail Baltica“, tačiau kaip ir seniau, sakome, kad Vilnius vėžės statybos prasme nėra artimiausias žingsnis. Galime dėl visų projekto statybos etapų susitarti su partneriais“, - BNS sakė susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Pasak jo, Europos Sąjungos valstybių sostinių sujungimas numatytas ir ES Baltojoje transporto knygoje.

Estijos ministerijos atstovas praėjusią savaitę BNS teigė, kad Vilniaus nenorima įtraukti į akcininkų sutartį, nes neatliktos studijos ir nenorima pasirašyti ant „tuščio popieriaus lapo“. Tačiau, pasak R.Slapšio, jeigu studija parodytų, jog Vilnius pablogintų projektą, visada būtų galimybė jo nebeprijungti prie vėžės.

„Studijos bus atliktos ir jei bendra įmonė pagrįstų, kad Vilniaus įtraukimas padaro projektą nenaudingu, tai akcininkai galėtų svarstyti jo eliminavimą. Tačiau dabar preliminarūs skaičiavimai rodo, kad projektas būtų naudingesnis su Vilniumi. (...) Kaip gali būti neefektyvU prijungti miestą, kuriame sukuriama 40 proc. šalies BVP“, - aiškino Lietuvos atstovas.

Pasak jo, Estijos priešiškumas Vilniaus prijungimui kelią klausimą, ar kaimyninė valstybė apskritai nori įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą: „Šiandien reikTų iškelti klausimą, gal kolegos estai nenori projekto ir atmeta objektyvų Lietuvos siūlymą, kad galėtų pagrįsti, jog dėl Lietuva žlugdo projektą“.

Tačiau R.Slapšys teigė, kad derybose tikimasi progreso.

„Mes visad tikimės, kad susitikime bus sutarta ir paspausime rankomis. Jei manytume, kad nepavyks susitarti, tada net nepradėtume. Mes viskam esame pasiruošę, jau ne kartą sakėme, kad įmonę galime įsteigti jau šiandien“, - sakė ministro atstovas.

Estijos ekonomikos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmusas Ruudas (Rudas) BNS praėjusią savaitę teigė, kad šalis nekeičia pozicijos dėl Vilniaus prijungimo prie europinės vežės geležinkelio „ Rail Baltica“ vėžės ir toliau mano, kad Lietuva pirmiausia turi parengti galimybių studiją.

Lietuvos Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis, reiktų įtvirtinti jau pačioje akcininkų sutartyje.

Projekto koordinatorius Pavelas Telička anksčiau BNS teigė, kad Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.

A.Butkevičius po to pareiškė, kad Lietuva netrukdys projekto įgyvendinimui.

Apytikriais skaičiavimais, „ Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd. eurų ir linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais.

Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.

Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.