Kai socialdemokratų valdžia po poros metų baigs kadenciją, Lietuva minės nelinksmą sukaktį – bus praėję lygiai 20 metų nuo 2008-ųjų krizės, kai buvo daugybė atleidimų, bankrotų, emigrantų iš Lietuvos. Vėlavo net pensijos.
Ir tuomet valdžioje buvę socialdemokratai iki paskutiniųjų neigė artėjančią krizę.
„Kai tik ką nors darysime, jums tikrai bus pranešta“, – prieš 20 metų sakė tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas.
Kol kitos šalys ruošėsi ir taupė, socialdemokratai prieš pat krizę pakėlė pensijas. Vėliau pats Seimas konstatavo, kad prieškriziniame biudžete pinigai buvo taškomi nesilaikant elementarių taisyklių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ž. Mauricas sako, kad jei nebus pokyčių, Lietuvos ekonomika, pasibaigus socialdemokratų kadencijai, ne tik nebeaugs, bet ir kris žemyn.
„Techninė recesija nebūtų nuostabą keliantis scenarijus. Jei dabar dalyvausime šiame pinigų vakarėlyje su visu trankumu ir nepasiliksime rezervo ateičiai“, – perspėjo Ž. Mauricas.
Kol kas, anot Ž. Maurico, būtent ir vyksta pinigų vakarėlis, negalvojant apie pasekmes. Kad dabartinis augimas nesitęs amžinai, seniai kalba ir verslas.
„Konkurencingumą būtina saugoti ir konkrečiai Lietuvoje, tarkime, nepriimant kažkokių žalingų direktyvų. Ir nešant į Europą tą mentalitetą, kad gana socializmo – reikia kovoti už ekonominį išlikimą“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Dabar vienu metu Lietuvoje vyksta keli procesai, dėl kurių auga ekonomika. Tačiau kartu auga ir infliacija – viskas brangsta.
Į ekonomiką liejami pinigai, kuriuos socialdemokratai leido pasiimti iš II pensijų pakopos.
Vyksta grandiozinės statybos kariuomenei iš rekordinio gynybos finansavimo. Europos Sąjunga Lietuvai per įvairias programas skiria daugiau paramos, nei planuota, tačiau ilgai tai nesitęs.
„Praktiškai visi tie ciklai piką pasieks šiais ar kitais metais, o tada leisis žemyn“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jau nuo kitų metų pinigų ekonomikoje smarkiai mažės. Tačiau dėl infliacijos išaugusios kainos liks didelės.
Gali tekti mums ir išlaidas mažinti, ir gal net imtis kitų priemonių – kelti mokesčius.
„Gali tekti mums ir išlaidas mažinti, ir gal net imtis kitų priemonių – kelti mokesčius“, – sakė Ž. Mauricas.
Premjerė ramina, kad apie viską pagalvota.
„Tą ir darome – dirbame ir kaupiame rezervus. Jei kalbame apie pagrindinius mūsų rezervus – PSDF ir „Sodros“ – jie kaupiasi, jie didėja. Lygiai taip pat ir valstybės rezervas turi nuolatinę priežiūrą“, – tikino Inga Ruginienė.
I. Ruginienės minimi rezervai didele dalimi didėja dėl infliacijos, kurią kelia ir valdžios sprendimai. Kai žmonės už viską moka daugiau, daugiau mokesčių surenka ir valstybė.
„Kainų augimas turės ne tik gerą poveikį biudžeto surinkimui dėl infliacijos, bet tai tikrai yra iššūkis ir verslui, ir gyventojams“, – komentavo E. Leontjeva.
Pramonininkai sako, kad kaip valstybė netaupo, matyti regionuose, kur jauniems ir sveikiems žmonėms labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir dar prisidurti nelegaliai.
„Leidžiama turėti bedarbystę, gauti išmokas ir tuo pačiu metu dirbti už grynuosius. Tokia ir ateitis“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministras sako, kad gali būti, jog karo Irane sukeltos energetikos krizės padariniai dar tik ateina.
„Tas poveikis gali būti šiek tiek atidėtas. Nes dabar dar kaip ir važiuojame, yra tiekimas, viskas tvarkoje. Jei tai užtruks ilgiau, tas grįžtamasis veiksmas irgi užtruks ir gali susikurti tam tikrų sunkumų“, – pridūrė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Susisiekimo ministerija kelininkams jau nurodė kaupti atsargas, jei ateityje kiltų sunkumų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)