Artėjant rudeniui ieškančių išsinuomoti būstą padaugėjo dukart

Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, jog nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

„Rinkoje egzistuoja pakankamai griežtas sezoniškumas, tarkim, nuo Žolinių, tai yra, nuo kitos savaitės vidurio, pabaigos, stipriai suaktyvėja žmonių, kurie nuo pajūrio pavyzdžiui grįžta, pusė dar su universitetais jau sudarinėja sutartis, aktyviai aiškinasi bendrabučio galimybes“, – BNS teigė NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Bendrovės „Capital Smart NT“ brokeris Viačeslavas Mikelionis BNS teigė, kad rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais nuomojamo būsto ieško maždaug dvigubai daugiau žmonių nei įprastai, tačiau pagausėjimas šiemet mažesnis, nei būdavo prieš Covid-19 pandemiją.

„Palyginti su tuo, kas buvo prieš kokius dvejus-trejus metus, tai dabar tas aktyvumas yra šiek tiek mažesnis, nes galbūt su tuo susiję, kad dalis studentų, dalis darbuotojų dirba iš namų“, – teigė V. Mikelionis.

„Gal trečdaliu dabar mažesnis tas antplūdis, tas rugpjūtis-rugsėjis, negu būdavo anksčiau“, – pridūrė jis.

M. Čiulada teigė, kad pusė metinių nuomos sutarčių yra pasirašoma būtent šiuo laikotarpiu, tačiau atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis būstą nuomojančiųjų nebūtinai yra studentai.

„Tai yra jaunas, dirbantis, dar nebūtinai šeimą sukūręs žmogus arba pora, kuri dar nebūtinai žino, kad būtent šitam mieste gyvens, ar šitam rajone“, – sakė jis.

Populiariausi – vieno ir dviejų kambarių būstai

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus teigė, kad kaip ir anksčiau, šiuo metu būsto nuomos rinkoje populiariausi vieno ir dviejų kambarių būstai.

„Paklausa taip, turbūt didžiausia yra dviejų kambarių butų (...) ir vieno kambario, ką mes vadiname vieno kambario, tai yra studija, kai miegamoji zona yra apjungta su gyvenamąja zona“, – sakė T. Sovijus.

V. Mikelionis teigė pastebintis, kad po Covid-19 pandemijos pasikeitė nuomotojų lūkesčiai būsto įrengimui: itin svarbūs tapo gyvenamose patalpose esantys patogumai – indaplovė, garso izoliacija, erdvė darbui.

„Atkreipia dėmesį, kad būtų galimybė turėti arba atskirą kambarį, didesnio butuko ieško, arba bent jau bendroje erdvėje pasidaryti atskirą zoną darbui su galimybe dirbti iš namų“, – sakė NT brokeris.

„Dar vienas pokytis yra tas, kad dažnai nuomininkai prašo ne pilnų metų (sutarties – BNS), o, tarkim, nuo rugsėjo iki birželio. (...) To anksčiau nebuvo, čia gal susiję su taupymu ar komunalinių išlaidų padidėjimu“, – komentavo jis.

M. Čiulada taip pat teigė pastebėjęs, kad pastaruoju metu auga būsto ieškančiųjų lūkesčiai.

Anot V. Mikelionio, skiriasi ir skirtingų studentų įpročiai – atvažiavę iš užsienio apgyvendinimui dažniausiai skiria mažiau lėšų, nei gyvenantys Lietuvoje.

„Iš kitų miestų atvyksta ir tėvai pradžioje jiems apmoka tas išlaidas, tai dėl saugumo, patogumo, nors mažą, kartais 25 kvadratinių metrų, bet butuką“, – sakė jis.

„Iš užsienio studentai (...) labiau linkę nuomotis didesnį būstą, pavyzdžiui, trijų kambarių butą Žvėryne, bet jie jau ten dviese, tryse įsikelia. Lietuviai kažkaip gali sau leisti (daugiau – BNS) galbūt“, – teigė V. Mikelionis.

Pastebima, kad studentai būsto dažniausiai ieško ne arčiau miesto centro, o tuose rajonuose, kur yra įsikūrusios jų ugdymo įstaigos.

Nuomojamo būsto pasiūla atsigavo, o kainos kyla

Ekspertai taip pat sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje į Lietuvą atvykus nemažai užsieniečių, pernai sumažėjusi būstų pasiūla jau visiškai atsigavo.

„Taip pat 2020–2021 metai buvo labai aktyvūs pirminėje būsto rinkoje, tai yra buvo nupirkta pakankamai nemažai naujo būsto ir rekordiniai metai 2021-ieji buvo, per tą laiką tie nupirkti būstai buvo baigti statyti, jie tapo įrengti ir tas rekordinis būstų skaičius irgi keliavo nuomai“, – teigė T. Sovijus.

Vis dėl to, specialisto teigimu, šiuo metu nuomojamų būstų kainos yra kiek sumažėjusios: šiuo metu senos statybos dviejų kambarių butą išsinuomoti galima vidutiniškai už 550 eurų per mėnesį, kai prieš metus tokio buto kaina siekė 600 eurų. Naujesnių, iki 2010 metų statybos, būstų vidutinė nuomos kaina siekia 600 eurų, kai prieš metus – 650 eurų.

„Pirkti būstą tapo brangiau, o kainos reikšmingai nemažėjo. Tai būtent paskolų pabrangimas lėmė, kad gyventojas norėdamas nusipirkti būstą turi mokėti daugiau. Kuomet už būstą reikėtų mokėti daugiau, automatiškai nuoma tampa patrauklesne alternatyva ir nuomos kainos didinimas yra galimas iki tiek, kad žmogus pradėtų mąstyti ar jis pirks, ar jis nuomosis“, – aiškino T. Sovijus.

Portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, nuomos kainos pernai pastebimai didėjo ir buvo labiausiai išaugusios gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Šių metų liepą, palyginti su laikotarpiu prieš metus, Vilniuje ir Klaipėdoje vidutinės pasiūlos kainos buvo mažesnės, Kaune – didesnės.

„Vertinant naujausius duomenis, liepą palyginti su birželiu, Vilniuje nuomos kainos šiek tiek padidėjusios (3 proc.), Kaune stabilios, Klaipėdoje sumažėjusios 1 proc.“, – BNS nurodė „Aruodas.lt“.

Portalo duomenimis, šiuo metu butų nuomos pasiūla auga – liepą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, pasiūla buvo apie 40 proc. didesnė, o rugpjūčio pradžioje portale aktyvių skelbimų skaičius apie nuomojamus butus dar didesnis nei liepos viduryje – perkopė 2,6 tūkst. skelbimų.