Kai kuriose internetines parduotuvėse nieko nenusipirktumėte – tik prarastumėte pinigus. Už gražių paveikslėlių – sukčiai.

„Sukčiavimas Lietuvoje yra labai skaudi rykštė, ir tai kita pusė tos pažangos, kurią turime finansinėse inovacijose, momentiniuose mokėjimuose“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Gediminas Šimkus / P. Peleckio / BNS nuotr.

Prieš šventes ir ypač Juodąjį penktadienį socialiniuose tinkluose tradiciškai padaugėja elektroninių parduotuvių, skelbiančių, kad neva užsidaro ir viską pigiai išparduoda. Žmonės užkimba.

„Žmonių nukenčia vis daugiau ir tikėtina, kad per tuos didžiuosius išpardavimus mūsų užkibs dar daugiau. Būčiau naivi, jeigu sakyčiau: nespauskite jokių nuorodų, neikite į jokias parduotuves, nes šiandien visi tą darome, ar ne?“ – kalbėjo „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Pirkimams internetu banko atstovė siūlo naudoti specialias susikurtas virtualias mokėjimo korteles, o jose nelaikyti daug pinigų. Taip pat rekomenduojama susirinkti apie svetainę visą įmanomą informaciją.

„Nežiūrėkite į patiktukų kiekį, nes labai dažnai patiktukus sudėlioja botai – kaip ir komentarus. Reikėtų žiūrėti į tokius dalykus kaip garantijos, kontaktai, kiek tai patikima, ir, aišku, nepamiršti tikrojo parduotuvės adreso“, – aiškino Ž. Augonė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokių netikrų parduotuvių reklamos socialiniuose tinkluose teisėsaugai – tikras galvos skausmas.

„Didelė sukčiavimų dalis ateina iš globalių platformų – „Meta“, „Google“ ir panašiai. Bendravimas su jomis yra labai sudėtingas“, – teigė G. Šimkus.

Sukčiai sugalvoja vis naujesnius būdus, kaip apgauti žmones. Pavyzdžiui, „Telegram“ ir kitose susirašinėjimo platformose kviečia gyventojus greitai užsidirbti. Socialiniuose tinkluose tereikia paspausti „patinka“ ar „dalintis“. Nusikaltėliai iš pradžių perveda tariamą atlygį už darbą, o vėliau iš pačių gyventojų išvilioja didesnes pinigų sumas bei išnaudoja aukas tolesniems nusikaltimams vykdyti.

„Gyventojui yra pervedama pinigų suma su tokia kaip ir dar viena užduotimi – dalį pinigų pasilikti sau, dalį pervesti toliau. Žmogus net neįtardamas yra įtraukiamas į pinigų mulų veiklą, už kurią gresia teisinės pasekmės ir atsakomybė“, – paaiškino SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.

Visai neseniai Vilniaus kriminalistai išardė didelės apimties vadinamąjį SIM kortelių „spiečių“. Tai įrenginiai, kurie naudoja didelį skaičių SIM kortelių. Įtariama, kad rasta įranga naudota sukčiavimams, netikroms paskyroms socialiniuose tinkluose ir mokėjimų sistemose kurti.

„Jeigu netikros svetainės atrodo tikroviškai ir žmonės linkę suvedinėti informaciją, nes atrodo, kad viskas patikima, tai tokiems SIM „spiečiams“ ir fermoms taip pat bus daug lengviau dirbti. Žmonių pasitikėjimas aukštesnis, todėl jie gali iš to daugiau pasipelnyti“, – kalbėjo „Saily“ produkto vadovas Matas Čenys.

Policija skaičiuoja, kad per ketverius metus sukčiavimų telefonu ir internetu padvigubėjo. Šiemet sukčiai iš žmonių jau spėjo išvilioti mažiausiai 25 milijonus eurų.

„Šiemet yra 19 procentų daugiau sukčiavimų, kur padaryta žala viršija 500 eurų. Matome, kad išviliotos sumos yra daug didesnės“, – informavo policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Ramūnas Matonis / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Policijos patarimas labai paprastas ir sakytas jau ne kartą – internete rasti labai geri pasiūlymai ar kainos turėtų iškart kelti žmonėms nepasitikėjimą. Nemokamas sūris – tik pelėkautuose.

„Daugiausia yra įvairios nuorodos, kurios yra arba socialiniuose tinkluose, arba žmonėms atsiunčiamos asmeniškai į elektroninį paštą. Žmogus paspaudęs nuorodą, patenka į netikrą puslapį, nors įsivaizduoja, kad yra tikrame kažkokios įmonės ar organizacijos puslapyje, ir ten suvedęs duomenis praranda savo pinigus“, – aiškino R. Matonis.

Europoje ruošiamos naujos taisyklės – elektroniniams mokėjimams bus taikomi griežtesni saugumo reikalavimai.

„Sukčiavimo apimtys auga visur – tai nėra vien tik Lietuvos problema. Ne veltui ir Europos Sąjungoje keičiama mokėjimų direktyva“, – sakė G. Šimkus.

Bendrai daugiausia nukenčia 30–50 metų amžiaus asmenys. Tačiau kalbant apie telefoninius sukčiavimus, čia didžioji dalis nukentėjusiųjų yra vyresni nei 60 metų.