- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės pagalba sunkumus dėl didelių sąnaudų energetiniams ištekliams patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal verslo sritis, sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos (EK) karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc. bendrųjų sąnaudų išbrangusiai energetikai – joms svarbiausia padėti dabar“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų.
Anot A. Armonaitės, mokesčių atidėjimas būtų geriausia pagalba, bet paramos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams modelis šiuo atveju netinka, nes dėl derinimo institucijose parama užtrunka pernelyg ilgai.
„Pandeminės priemonės, subsidijos, gal kai kas pamiršo, kad jos išjuda pakankamai ilgai, yra institucijų derinimo su Europos Komisija. Aš pasisakau už labiau automatizuotą pagalbą verslui, kuri yra greitesnė – tai mokesčių atidėjimas pirmiausiai nuimtų daugiausiai įtampos nuo įmonių“, – teigė ministrė.
A. Armonaitės manymu, parama verslui galėtų būti skirtinga ir nustatoma pagal sektorius, kuriose veikia įmonės.
„Tos priemonės, jos galėtų būti skirtos vienoms industrijoms – vienos, kitoms – kitos, aišku, neatmetu, kad restoranai irgi yra energetiškai imlūs“, – kalbėjo ji.
SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė sako, kad pramonės įmonės neišsivers be valstybės pagalbos dorojantis su smarkiai išaugusiomis energetikos sąnaudomis. Anot jos, naujausios technologijos padeda sutaupyti, tačiau ne tiek, kad baldų įmonės išliktų konkurencingos ilgalaikėje perspektyvoje.
„Skaitmenizavimas yra tik vienas iš kelių, bet jis negali kardinaliai pakeisti situacijos. Baldų pramonės įmonės naudoja daug elektros ir su tokiais sprendimais mes negalime pasiketi tokio sutaupymo, kuris padėtų išlikti konkurencingais ilgalaikėje perspektyvoje“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė J. Grašienė.
A. Armonaitės teigimu, moderni įranga gamyklai turėtų padėti lengviau išgyventi laikotarpį, kai smarkiai kyla energijos sąnaudos.
„Žalia, robotizuota, skaitmenizuota, automatizuota – tai reiškia, kad tokiai gamyklai ir dabartinius iššūkius lengviau įveikti. Svarbiausia, žinoma, yra, kad šiuo nelengvu metu įmonė susiplanavo plėtrą ir yra nusiteikusi optimistiškai“, – gamyklos atidarymo renginyje sakė ministrė.
J. Grušienės manymu, įprastų priemonių – elektros taupymo ar veiklos efektyvinimo, šiuo metu neužtenka, reikia greitų ir ryžtingų Vyriausybės sprendimų.
Pasak jos, SBA grupės įmonių Lietuvoje sąskaita už elektrą praėjusį mėnesį siekė apie 2 mln. eurų – pasak jos, valstybė verslui galėtų kompensuoti išlaidas elektrai, darbuotojų prastovas ar atidėti mokesčius.
„Visi suprantame, kad čia yra trumpalaikė krizė ir tos elektros kainos aukštos ilgai nesitęs, trumpąjį laikotarpį reikalingi tokie sprendimai, kurie padėtų verslui tą krizę išgyventi. Kompensacijos elektros kainų yra viena iš galimybių, kompensacijos už prastovas galimos, mokesčių atidėjimas ir panašiai“, – kalbėjo J. Grušienė.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadus, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, J. Grušienė vertina palankiai.
„Tai yra labai teisingas ir adekvatus sprendimas, tiesiog reikėtų vertinti pramonės įmones, kad tai būtų skaičiuojama nuo bendrųjų sąnaudų, nevertinant tiesioginių žaliavų, kurios šiuo metu brangstant ar gaminant iš labai brangių komponentų, jos iškreipia tą vaizdą, tą eliminavus yra pakankamai geras sprendimas“, – kalbėjo J. Grušienė.
„Mokesčių atidėjimas trumpuoju laikotarpiu galėtų padėti verslui išgyventi ir padėti užsikamšyti savo pinigų srautų spragas“, – pridūrė ji.
Ministrė – už PVM lengvatų pratęsimą
Ministrė pasisako už tai, kad viešbučiams ir restoranams nuo kitų metų būtų pratęstas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
„PVM lengvatą viešbučiams ir restoranams pratęsti matytume prasmę tiek dėl pandemijos, tiek dėl konkurencingumo sumažėjimo, tiek, kaip dabar jau matome, dėl energijos sunkumų. Yra skepsio dalies kolegų, reikės spręsti“, – sakė A. Armonaitė.
„Dėl viešbučių yra daugiau argumentų, nes daugybėje Europos šalių galioja mažesnis PVM viešbučių paslaugoms“, – sakė A. Armonaitė.
G. Skaistė anksčiau teigė, kad PVM lengvatos restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms neliks, nes ji buvo tikslinė – pandemijos iššūkiams suvaldyti. Dėl viešbučių dar neapsispręsta.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...