– Pirmiausia, kaip pastaraisiais mėnesiais keičiasi elektros kaina? Kokius pastebėjimus galite pateikti?
– Pirmiausia reikia pasakyti, kad žiema vis dėlto užklupo netikėtai. Pirmą kartą per penkerius metus turime tokią šaltą žiemą – tokį šaltą sausį ir netikėtai šaltą vasarį, o tai padidino elektros energijos paklausą, vartojimą ir lėmė aukštesnę kainą biržoje. Pagrindinė priežastis, kodėl kainos kyla, yra tikrai šalta žiema ne tik Lietuvoje, bet ir visame Šiaurės regione. Atsinaujinančios energetikos gamyba taip pat sumažėjusi ir nepatenkina išaugusios paklausos.
– Ar tos kainos buvo rekordinės, žvelgiant į ankstesnių metų istoriją?
– Tai nėra kažkas, kas iškrito iš bendro kainų žemėlapio. Didžiausios kainos, kurios buvo fiksuojamos elektros energijos biržoje, užfiksuotos 2022 metų rugpjūčio mėnesį. Tuo metu nei vartojimo, nei šalto laikotarpio nebuvo. Palyginus su vasariu, kainos šiek tiek aukštesnės, bet labai panašaus lygio kaip pernai, nes ir pernai buvo šaltas laikotarpis. Vidutinė elektros kaina siekė apie 153 eurus už megavatvalandę. Šiuo metu formuojasi panaši vasario kaina, tačiau sausis buvo rekordinis vartojimo prasme – Lietuvoje pasiektas ir pikinis, ir bendras suvartojimas – apie 1,4 teravatvalandės elektros energijos per mėnesį. Tai didžiuliai skaičiai, o augimas matomas būtent dėl orų permainos.
– Ar teisingai suprantu, kad būtent šaltis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kainos išaugo, ar vis dėlto yra ir daugiau sudedamųjų?
– Yra ir daugiau sudedamųjų. Priklausome Šiaurės regionui, kuriame kaina formuojama atsižvelgiant ne tik į tai, kokia elektros energijos gamyba yra Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir į situaciją Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje. Ten pagrindinė elektros energijos gamyba vyksta iš hidroelektrinių, tai yra iš vandens. Šiuo metu Šiaurės regione nėra pakankamai sniego ar vandens, kad elektros energija būtų gaminama pigiai, nes hidroenergija dažniausiai yra pigi. Tai daro įtaką galutinei kainai – vanduo tampa vertingesnis, todėl energija brangsta.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Ar gyventojų pasirenkami planai turi įtakos gaunamoms sąskaitoms?
– Gyventojų pasirenkami planai turi įtakos, priklausomai nuo jų poreikių. Buitiniai vartotojai, norintys negalvoti apie elektros energiją ir ramiai naudotis elektra bet kuriuo paros metu, renkasi fiksuotos kainos planus. Tai suteikia stabilumą laikotarpiu, kai biržos kainos aukštesnės, tačiau nebūtinai leidžia sutaupyti. Biržos kainos svyruoja valandomis, o šiuo metu net ir 15 min. intervalais, todėl tam tikrais laikotarpiais jos būna patrauklios. Prisitaikius prie jų ir koreguojant vartojimą, galima sutaupyti ir pasiekti net žemesnį lygį nei rinkoje siūlomos fiksuotos kainos.
– Užsiminėte apie taupymą. Gal galite plačiau pakomentuoti, kokie yra realūs būdai sutaupyti ir kokias klaidas dažniausiai daro gyventojai, dėl kurių sąskaitos išauga?
– Pagrindinė problema – elektros vartojimo nepritaikymas prie kainų svyravimų. Vartotojai gali stebėti biržos kainas naudodamiesi išmaniosiomis programėlėmis ir atitinkamai planuoti savo vartojimą ar šildymą. Taip galima sutaupyti nemažą sumą. Išmanūs vartotojai, turintys kaupiklius ar šilumos siurblius, gali prisitaikyti prie žemesnių naktinių kainų biržoje. Turint kaupiklį, jį galima įkrauti, kai kaina žema, o dieną, kai kainos aukštesnės, elektros energijos iš tinklo beveik nevartoti. Sutaupymas gali siekti iki 30 proc., palyginti su biržos kaina.
– Dalis ekspertų perspėja, kad sausio elektros kainų pikas dar nepasiektas ir vasarį elektra gali dar brangti. Jūsų vertinimu, ar kaina gali dar augti ir kokios priežastys tai galėtų lemti?
– Manau, kad jau pasiekėme lūžio tašką ir kainos pamažu stabilizuojasi bei juda žemyn. Bent jau ilgalaikės vasario prognozės nerodo, kad turėsime daugiau šalčių. Artėjant pavasariui kainos paprastai mažėja, o šiuo metu jos nėra itin išaugusios. Jei orų prognozės pasitvirtins, galima tikėtis ir tam tikro kainų mažėjimo.
(be temos)
(be temos)
(be temos)