Ar užsieniečiai nori dirbti Lietuvoje?

Nors į Lietuvos įmones bei darbo paieškos portalus pastaruoju metu vis užsuka vienas kitas ukrainietis, turkas ar baltarusis, populiariausių emigravimui šalių sąrašuose Lietuva labai toli ne tik nuo pasaulio grandų, bet ir nuo Estijos.

„Tai, kad Lietuva užsieniečių emigravimo prioritetuose yra kažkur prie galo, gal ir galima būtų paaiškinti, tuo, kad mes esami maži, o mažiukus labiausiai myli kaimynai, - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atrankų vadovė Kamilė Šotaitė, - tačiau dar mažesnė už mus Estija patraukliausių darbo emigracijai Europos šalių lentelėje užima 29 vietą, kai mes - tik 36-ą. O viso pasaulio mastu estams tenka garbinga 67 vieta (pvz. Rusijai – 32, o Lenkijai – 35). Mes gi tenkinamės tik 82 vieta.  Tokie yra tarptautinio tyrimo „Decoding global talent“, kurį organizavo JAV kompanijos „Boston Consulting Group“ ir „The Network“, rezultatai.“

„Užsieniečiai į darbo skelbimus Lietuvoje kandidatuoja nuolatos. Dažniausiai darbo ieško baltarusiai, rusai, ukrainiečiai. Pastarųjų pagausėjo po konflikto su Rusija. Kai kurie tiesiog atsiunčia gyvenimo aprašymą bendruoju paštu ar skambina telefonu. Dažniausiai užsieniečiai bando pretenduoti į vadybininkų, apskaitininkų, buhalterių, vadovų,  IT specialistų pareigybes.  Pastebime, kad svetimšaliai kandidatuoja į aukštesnes pozicijas ir turi tam reikalingos patirties. Be to,  dalis darbo ieškančių  užsienio valstybių piliečių jau turi leidimą gyventi Lietuvoje, todėl galima būtų teigti, kad juos į Lietuvą dirbti atvedė ne šalies patrauklumas, o, pavyzdžiui, santuoka, - pasakoja K.Šotaitė, -  Darbais Lietuvoje domisi ir indai ar turkai. Indai dažniausiai kandidatuoja į IT srities pareigybes, turkai  - ieško galimybių įsidarbinti techniniais specialistais (inžinieriais ir pan.). Tačiau dažnai ir vieni, ir kiti sutinka imtis bet kokio darbo.„

Medžio apdirbimu užsiimančios bendrovės „Boen Lietuva“ personalo vadovė Edita Morkūnienė teigia jokio užsienio darbuotojų susidomėjimo nejaučianti,  o ir pati įmonė jų neieško, nes pakanka vietinių išteklių. „Mūsų  personalo specialistai Lietuvoje gauna gyvenimo aprašymų iš Ukrainos, Bulgarijos bei Rumunijos, - pasakoja gamyba, projektavimu ir statyba užsiimančios įmonių grupės „Litana“ atstovė Diana Zarumskienė, - dažniausiai norima dirbti  suvirintojais, suvirinimo inžinieriais, meistrais ir pan. Tiesa, dauguma užsieniečių pageidauja darbo ne Lietuvoje, o užsienyje įsikūrusiuose grupės padaliniuose.“

Pasak transporto kompanijos "Finėjas" personalo grupės vadovės Jolantos Zamorskienės, kompanija reguliariai sulaukia pageidavimų įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais iš Ukrainos bei Baltarusijos. Bet tai kryptingo pačios kompanijos darbo, reklamavimosi minėtose rinkose rezultatas. "O informacinių technologijų bendrovės „Baltic Amadeus“ marketingo vadovas Darius Dužinskas teigia, kad per mėnesį kompaniją pasiekia tik keli užklausimai dėl darbo iš užsienio ir žymesnio augimo jis kol kas nepastebi, nors IT specialistų ir programuotojų, ypač turinčių patirties, trūkumą tikrai jaučia.  "Kai kurios Lietuvos IT kompanijos trūkstamų specialistų jau dairosi kaimyninėse šalyse, -  sako cvmarket.lt atrankų vadovė, -  tikimės padėti joms, nes jau kuris laikas aktyviai dirbame Ukrainoje su vietos IT specialistais.“

„Iš aplinkinių valstybių Lietuvą kaip patrauklią vietą dirbti geriau nei Estiją vertina tik potencialūs emigrantai iš Baltarusijos (23 vieta, estai – 38). Visų kitų kaimynų simpatijos (ir net pačių artimiausių!)  - ne mūsų naudai. Lenkams Lietuva – 55 vietoje, tuomet kai Estija – 46, rusams mes 68-oje, o estai – 55-oje, ir netgi latviai Estiją rinktųsi dažniau nei Lietuvą. Ir estams labiau nei mūsų valstybė patinka Latvija. Beje, ukrainiečiai būtent Latviją reitinguoja aukščiausiai iš Baltijos šalių. Bet po jos – vėl Estija ir tik po to Lietuva. Nuomonę, kad mažos šalys yra patrauklios tik kaimynams, griauna faktas, kad pasauliniams programuotojų eksportuojams indams Estija - 88 vietoje, kai lietuviai ir latviai – jau už šimtuko ribų. Matyt, be Estijoje gimusio „Skype“ šlovės čia neapsieita,“ - reziumuoja cvmarket.lt specialistė.

Tarptautinis tyrimas „Decoding Global Talent“ buvo vykdomas 189 pasaulio valstybėse. Lietuvoje tyrimą atliko portalas cvmarket.lt.