- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslininkai tvirtina radę būdą, kaip sutaupyti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų – užuot šią sumą skyrus įmonės tinklalapiui sukurti ir prižiūrėti, verčiau minimaliais kaštais savo veiklą viešinti socialiniuose tinkluose. LRT.lt kalbinti pašnekovai pastebi, kad „Facebook“ – gera pradžia, bet ateityje gali tekti pagalvoti ir apie tinklalapį, mat šis soc. tinklas žmonėms gali atsibosti jau labai greitai.
Už svetainę – nuo 5 iki 10 tūkst. Lt
„Ką tik įsikūrėme, todėl neapsisprendėme, ar mums reikia tinklalapio, – LRT.lt sako sostinės Senamiestyje įsikūrusio baro savininkas Andrius Kasperavičius. – Kol kas visiškai pakanka soc. tinklo „Facebook“ puslapio, kuris ganėtinai gerai lankomas“.
Anot pašnekovo, taip mąsto ne vienas verslininkas: „Tai yra smarkus pinigų taupymas, nes tokio puslapio nereikia daug prižiūrėti. Žinoma, norisi turėti ir tinklalapį, esame nusipirkę puslapio adresą, tad ateityje galbūt ir susikursime, tačiau pradžiai, pažiūrėjimui, kiek mūsų gerbėjų apsilanko soc. tinkle, tikrai užtenka „Facebook““, – tvirtina verslininkas.
Baro savininkas skaičiuoja, kad įmonės tinklalapiui sukurti prireiktų nuo 5 iki 10 tūkst. Lt – tai priklausytų nuo jos funkcionalumo. „Galima studentui sumokėti ir 1 tūkst. Lt, bet, tuomet taip ir atrodys“, – priduria A. Kasperavičius.
„Viskas priklauso nuo įmonės pobūdžio“
Tuo metu LRT.lt projektų vadovas Džiugas Paršonis tvirtina, kad viskas priklauso nuo įmonės pobūdžio. „Labai logiška „Facebook“ tinkle būti įmonėms, kurios teikia jaunatviškas paslaugas, restoranėliams, ar klubams, kurie kartais yra labiau vienadieniai nei „Facebook“. Taip jie greičiau išpopuliarėja, dalijamasi renginiais, įspūdžiais ar nuotraukomis, tad kurti svetainę nebėra prasmės“, – aiškina Dž. Paršonis.
LRT.lt projektų vadovo manymu, kurti svetainę naudinga toms įmonėms, kurios į rinką atėjo ilgam, turi ilgalaikę strategiją. „Juk galbūt ir dalies klientų nėra „Facebook“, tuomet internete ieškai tinklalapio. Žinoma, viskas priklauso nuo svetainės pobūdžio. Jei ji yra tik vizitinė kortelė, tuomet, galbūt, ir neverta ją turėti, tačiau jei teikia kokias nors paslaugas – ji reikalinga“, – įsitikinęs Dž. Paršonis.
Pasak Dž. Paršonio, jei įmonė yra labai dinamiška, jauna ir dar neturinti savo galimos perspektyvos, tuomet soc. tinklas yra pati geriausia strategija. „O jei auditorija yra vyresnė, tada svetainė yra geriau“, – apibendrina pašnekovas.
Kada atsibos „Facebook“?
„Turbūt yra du požiūriai šiuo klausimu, – LRT.lt sako įmonės „Socialus marketingas“ direktorius Arijus Žakas. – Pagal pirmąjį, internetiniai puslapiai labai greitai keičiasi – tą analizuoja ir amerikiečių specialistai. Jie teigia, kad žmonės nebeina į interneto puslapį, o paieškas daro soc. tinkluose.“
Tuo metu kita kategorija žmonių sako, kad jei neturi savo puslapio, neturi ir savo erdvės. „Nes jei „Facebook“ nuspręs užsidaryti, tai, ką būsi padaręs, neteks prasmės. Aš nenorėčiau tikėti, kad šis soc. tinklas gali užsidaryti, o informacija – dingti“, – sako A. Žakas.
Kitaip nei Dž. Paršonis, A. Žakas linkęs manyti, jog internetinį puslapį visgi reikia turėti kaip vizitinę kortelę, kurioje galima rasti kontaktus ir esminę informaciją apie įmonę. „Tačiau bendravimui, realiam internetinio puslapio funkcijoms naudočiau „Facebook“, – sako A. Žakas.
Savo ruožtu Dž. Paršonis tvirtina, kad kai kurios tarnybos, kurios šiandien yra populiarios, jau greitu metu gali nunykti.
„Buvo laikas, kai visi jauni žmonės sėdėjo vadinamuosiuose IRC kanaluose. Tai buvo pagrindinis bendravimo būdas, bet jį pakeitė kiti. „Facebook“ taip pat nėra amžinas, nes realiai jis nesiūlo jokių išskirtinių dalykų, ko nesiūlė prieš tai, ir negali pasiūlyti po to. Tai yra mados patogumo dalykas. Žmonių grupė yra ten, bet prieš tai juk buvo One.lt. Taip kad tai gali įvykti per pusmetį, staiga, netikėtai“, – prognozuoja Dž. Paršonis.
Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad „Facebook“ artimiausiu metu nepraras savo įtakos. „Nenorėčiau tikėti visomis spekuliacijomis, kad „Facebook“ praranda įtakingumą, nes jis yra numeris vienas pasaulyje. Jo artimiausi konkurenta nuo „Facebook“i atsilieka daugiau nei 2 kartus, – tvirtina A. Žakas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP13
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...