Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugą dėl parašų klastojimo renkant parašus dėl referendumo, kuriuo norima uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims bei nuleisti kartelę referendumams rengti.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas trečiadienį per posėdį pranešė, kad rašysenos ekspertai nustatė atvejų, kai parašų rinkimo lape už referendumą pasirašė vienas asmuo, o parašų tikslinimo lape - kitas.

"Vienas žmogus pasirašė parašų rinkimo lape, o kitas žmogus pasirašė tikslinimo lape. Teismo ekspertizės centro darbuotojai didelį skaičių parašų laiko surašytais skirtingų žmonių (...) Išeina, kad parašai buvo tikslinami nesikreipiant į žmones arba anksčiau ne tie žmonės buvo pasirašę", - sakė Z.Vaigauskas.

Pasak jo, "abu atvejai skamba labai negražiai".

"Mums, matyt, teks informuoti ir teisėsaugos institucijas, kad gali būti pagrindo galvoti, jog nustatytas gana didelio masto dokumentų surašymas netinkamu būdu. Baudžiamajame kodekse tai įvardijama kaip klastotė. Arba tos visos mūsų abejonės yra nepagrįstos", - tvirtino VRK pirmininkas.

Jis sakė prašysiąs iniciatyvinės grupės paaiškinimų dėl tokių atvejų.

Pasak Z.Vaigausko, VRK trečiadienį posėdį šaukė ketindama patvirtinti, kad surinktas pakankamas parašų skaičius referendumui surengti. Tačiau prieš kelias dienas pradėjus tikrinti, ar tie patys piliečiai pasirašė parašų rinkimo lapuose, kai jie buvo renkami, ir patikslinimo lapuose, kilo abejonių dėl surinktų parašų skaičiaus ir sprendimą VRK atidėjo.

"Mūsų išankstiniais duomenimis, tokių parašų skaičius nėra didelis, jis neturėtų persverti rezultato į kitą pusę. Bet kada pradėjo dirbti parašų ekspertai, jie vis dėlto atkreipė dėmesį, kad tokių parašų skaičius yra gerokai didesnis", - sakė Rinkimų komisijos vadovas.

Jo tvirtinimu, patikrinus maždaug pusę patikslintų bylų, aptikta keli šimtai nesutampančių parašų.

"Tokių žmonių skaičius patikrinus apie pusę bylų viršija skaičių, kiek iniciatyvinė grupė yra sukaupusi parašų perteklių", - sakė Z.Vaigauskas.

Referendumo iniciatyvinės grupės nariai trečiadienį teigė nieko negalintys pasakyti, kodėl kai kurie parašai nesutampa, nes patikrintų bylų neturi. Jie svarstė, kad pirmą kartą žmogus pasirašė užkluptas gatvėje, nepatogioje padėtyje, o antrą kartą pasirašė namuose.

Iniciatoriai reikalavo, kad VRK nedelsdama priimtų sprendimą dėl patikslintų parašų, nes esą baigėsi įstatyme numatyti terminai parašams tikrinti. VRK nariai savo ruožtu sakė, jog nesvarbu, kada jie priims savo sprendimą, nes referendumo datą turi paskirti Seimas, o šis į posėdį rinksis tik kovo 10 dieną.

VRK nutarė, kad pirmadienį rengs posėdį, per kurį turėtų konstatuoti, ar užtenka rinkėjų parašų referendumui surengti. Ketvirtadienį planuojama baigti tikrinti patikslintus parašus.

Praėjusių metų lapkritį referendumo iniciatoriai VRK pateikė apie 320 tūkst. jų iniciatyvą palaikančių rinkėjų parašų. Iš jų 292 tūkst. 200 pripažinti tinkamais, o 10 tūkst. 481 parašas grąžintas neesminiams trūkumams pašalinti.

Kad referendumas būtų surengtas, tinkamais turi būti pripažinti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Iniciatyvinė grupė siūlo Lietuvoje surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.

Kritikai sako, kad toks referendumas gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, kurioje garantuojamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.

Referendumo iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams "pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą", o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.