Apklausos duomenimis, į šiltesnius kraštus žiemą nurodė keliaujantys 19 proc. lietuvių, 20 proc. estų ir 16 proc. latvių respondentų. 4 proc. lietuvių ir po 3 proc. latvių bei estų nurodė keliaujantys į kalnus mėgautis žiemos pramogomis.

Kas dešimtas (7 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 11 proc. latvių) nurodė keliaujantys ir į šiltus kraštus, ir į šaltesnio klimato šalis. Taip pat kas dešimtas (10 proc. lietuvių, 8 proc. estų ir 11 proc. latvių) žiemą linkę rinktis kaimynines šalis.

Apklausa taip pat atskleidė, kad mažiausiai žiemą keliauja lietuviai – to nedaro 43 proc. apklaustųjų, palyginti su 35 proc. estų ir 34 proc. latvių. Išvis nekeliaujantys nurodė 17 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 24 proc. latvių.

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, nors Lietuvos vartotojų optimizmas išlieka itin aukštas, šalyje vėl padidėjus infliacijai, 2024 m. pabaigoje jis pradėjo mažėti.

„Lietuva įžengė į naują infliacijos bangą, kuriai šiemet esminės įtakos turės pabrangę degalai, ypač dyzelinas, bei 12 proc. pakilusi minimali alga. Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai pradėjo kiek kukliau vertinti savo finansų padėties perspektyvas – galimai tai irgi turėjo įtakos Lietuvos respondentų planams nekeliauti šią žiemą“, – sako A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, analogiškos tendencijos ir Latvijoje – čia vartotojų optimizmas pastaruoju metu taip pat kiek pakrito, labiausiai dėl to, kad Latvijos vartotojai taipogi kiek prasčiau vertina savo finansų perspektyvas. Estijos vartotojų lūkesčiai ir toliau krenta ir šiuo metu yra prastesni nei pandemijos pradžioje.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.