- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
Anot centro direktorės Eglės Lukošienės, Lietuvos gyventojai vis labiau geba atpažinti sukčius.
„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad žmonės geba vis dažniau identifikuoti sukčių naudojamus metodus: netipinį adresą, numerį iš užsienio, spaudimą pateikti duomenis – tai dažniausiai pasitaikančios duomenų vagystės, vadinamojo fišingo ir investicinio sukčiavimo požymiai“, – pranešime teigė E. Lukošienė.
77 proc. apklaustųjų nurodė, kad tai, jog skambutis, trumpoji (SMS) žinutė ar elektroninis laiškas gali būti sukčių darbas, jie atpažįsta pagal skambinančiojo ar žinutės numerį. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas į įtartinus interneto puslapius.
Maždaug 67 proc. apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis. Panašiai daliai žmonių sukčius išduoda gramatinės klaidos SMS žinutėse ir e. laiškuose.
Niekaip galimų finansinių sukčių neidentifikuoja 1 proc. apklaustųjų, o 6 proc. visai nėra susidūrę su sukčiavimo atvejais.
74 proc. gyventojų susidūrę su sukčiais juos ignoruoja, apie 67 proc. – žinutes ir laiškus ištrina, o skambinančiųjų numerius užblokuoja.
10 proc. respondentų teigė, jog imasi aktyvių veiksmų – kreipiasi į institucijas, tiek pat praneša įmonėms ar įstaigoms, kurių vardu dangstomasi. Kai kurie sukčiavimo atvejais dalinosi socialiniuose tinkluose, siekdami apie juos informuoti kuo daugiau žmonių.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių per antrąjį šių metų ketvirtį ketino išvilioti per 4 mln. eurų. Realūs nuostoliai siekė apie 2,5 mln. eurų - 1,4 mln. eurų mažiau nei pernai tuo pat metu.
67 proc. apklausos dalyvių teigė, kad atpažinti sukčiavimo atvejus labiausiai padeda prevencinė informacija žiniasklaidoje, institucijų tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose. 55 proc. gyventojų pasitiki technologiniais apsaugos sprendimais, pavyzdžiui, automatiniu SMS žinučių ar e. laiškų perkėlimu į „šlamšto“ aplanką. Tuo metu 50 proc. žmonių paveikia žiniasklaidoje nušviečiamos realios žmonių istorijos.
Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje apklausė 1 tūkst. 18-74 metų amžiaus respondentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms1
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms. ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,68 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,68 proc. ...
-
Vilniečiams pradedami dalinti maisto atliekoms rūšiuoti skirti maišeliai ir talpos8
Artėjant netrukus įsigaliosiantiems atliekų rūšiavimo pokyčiams sostinėje, kuomet maisto atliekos turės būti rūšiuojamos atskirai, vilniečiai kviečiami nemokamai atsiimti jų rūšiavimui skirtus maišeliu ir talpas. ...
-
Griežtinant reikalavimus kriptorinkai siūloma daugiau galių suteikti FNTT
Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas. ...
-
G. Nausėda: Baltijos šalių transporto jungčių nepakanka, reikia spartinti „Rail Baltica“
Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio v...
-
Finansinis raštingumas šalyje žemesnis nei vidutinis: žmonės linkę gyventi šia diena1
Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė tvirtina, kad finansinio raštingumo lygyje šalies gyventojų rezultatai nesikeičia ir išlieka žemesni negu vidurkis. Taip pat, anot jos, tik ketu...
-
Viceministras: Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna
Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Pasak jo, nors Lietuvą dar aplanko mažiau užsienio keliautojų nei iki 2019 m., šalies turizmo eksporto vertė, tikėtina, šiemet bus pan...
-
43 proc. gyventojų leidus pasiimtų pinigus iš pensijų fondų: tai – ne senjorai6
Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai vei...
-
Gamintojų kainos per metus sumažėjo 8,4 proc.
Gamintojų produkcijos kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,4 proc., o be naftos produktų – 6,5 procento. ...
-
Ekonomistas: jokiu būdu nereikėtų užsukti „imigrantų kranelio“7
Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad Lietuva neturėtų „užsukti imigrantų kranelio“, ypatingai atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį. Pasak jo, mes gauname migrantų srautą, kurį sudaro kokybiška darbo jėga, o jei...