- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šilumos tiekėjai jau pradeda keisti šilumos energijos kainas. Kadangi biokuras ir gamtinės dujos pinga, energetikos ministras prognozuoja dar pigesnį šildymo sezoną nei pernai. Opozicija Seime mano priešingai. Esą šiluma ir kraštas vanduo gyventojams brangs, nes grįžo 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Apie tai – LNK reportaže.
Savaitė be karšto vandens – galbūt kaimo sodyboje, bet ne sostinėje. „Civilizuotoje šalyje, gyvenant sostinėje, tikrai tokie dalykai neturėtų vykti“, – kalbėjo vilnietė Toma Dijokienė.
Be galimybės nusiprausti vilniečius paliko Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Aplink daugiabutį pradėjo rimtą remontą, nes vamzdynuose rado defektų. Tikėjosi baigti greičiau, tačiau iškilo nesklandumų. „Kliūtis tiesiog užtvindė mūsų tranšėjas, kuriose buvo vykdomi senų tinklų rekonstrukcijos darbai, todėl teko pratęsti remonto darbus“, – aiškino VŠT Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gyventojams pikčiausia dėl komunikacijos – norint sužinoti, kada atsiras vanduo, namo administratorius žmones siuntinėjo į VŠT, o VŠT – pas administratorių. „Vyko sugedęs telefonas. (Administratorius teigė): „kol negausime atskiro pranešimo iš VŠT, tol nieko neįjungsime“, VŠT sakė: „mes jau viską padarėme, jau įjungiame“, – pasakojo T. Dijokienė.
Kad karštas vanduo atjungiamas parai ar dviem, stebina turbūt retą, šitaip šilumos sistemos išbandomos prieš žiemą. „Hidraulinius bandymus Vilniuje pradėjome balandžio pabaigoje, juos tęsti planuojame iki rugsėjo mėnesio galo“, – teigė A. Agintas.
Nors lepina kaitra, kaip tik dabar tiekėjai koreguoja kainas. Prieš ateinantį šildymo sezoną septyniolika tiekėjų kainas sumažino, o devyniolika – padidino.
„Padidėjimas labai nedidelis kol kas. Taip tradiciškai elgiamės prieš kiekvieną šildymo sezoną, gal šiemet šiek tiek anksčiau“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Energetikos ministras spėja, kad šis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, nes pinga kuras, kuriuo šildomi miestai. „Turėtų būti pigesnis. Biokuro sandoriai biržoje šiuo metu sudaromi pigesni. Dujų kainos šiuo metu biržoje taip pat yra žemesnės“, – teigė D. Kreivys.
Sakyti, kad pinga, yra tik išsisukinėjimas ir pasakymas, kad pinga nuo aukščiausios kainos.
Tačiau opozicija mano kitaip. Gegužę baigė galioti PVM lengvata centralizuotam šildymui, tad į gyventojų sąskaitas bus įskaičiuotas jau nebe 0, o ir vėl 9 proc. tarifas.
„Sakyti, kad pinga, yra tik išsisukinėjimas ir pasakymas, kad pinga nuo aukščiausios kainos. Ji yra aukšta ir ji dar pabrangs dėl Vyriausybės nepriimamų sprendimų“, – tikino Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis.
Anot Energetikos agentūros, pernai vidutinė šilumos kaina be PVM siekė 7,3 cento už kilovatvalandę (kWh), šiemet – 0,2 cento mažiau – 7,1 ct/kWh. Tačiau sugrįžusio PVM gyventojai esą nepajus dėl šilumos.
„9 proc. kol kas nėra labai didelis pokytis. Kol kas mes matome, kad šilumos kaina šiek tiek mažesnė, palyginti su pernai, galbūt tai galėtų kompensuoti“, – teigė A. Bagočiutė. „Tikėkimės, kad pozityvi įtaka bus didesnė“, – jai antrino ir energetikos ministras.
Liepą PVM sudaro 0,5 cento už kilovatvalandę. Ekonomistas sako, lengvatos panaikinimą pajus nebent provincijų gyventojai. „Sakykime, vyresnio amžiaus gyventojų gyvenamose savivaldybėse, kur didesnę dalį gyventojų sudaro senatvės pensijų gavėjai. Be abejonės, šildymo kaštai jiems (pensininkams, – „Kauno diena“) visuomet atsiliepia gerokai sunkiau“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Seime siūlyta nulinę PVM lengvatą šildymui pratęsti nuo šių metų spalio iki kitų metų balandžio, tačiau balsų pritrūko.
Socialdemokratai žada prie lengvatos dar grįžti rudenį, kartu su mokesčių reforma. „Jeigu bus tokia valdančioji dauguma, kurioje dominuos socialdemokratai, manau, mes privalėsime grįžti“, – įsitikinęs E. Sabutis.
Parlamentaras Mindaugas Lingė mano, kad objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra, nes aukštos kainos jau praeityje: „Tai sezonui, kaip žinia, kainuoja apie 57 mln. eurų ir tai, man atrodo, yra reikšminga dalis, nepasiūlius, kam paskirti mažesnes arba kam kažko nefinansuoti. Turbūt ta diskusija ir liktų labiau rinkiminė.“
Kokių sąskaitų gyventojai sulauks šiemet, priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir temperatūros lauke ir pastatų būklės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu2
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
LŠTA: šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo va...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą6
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
Seimo komitetas: tik laikinai prekybą vykdantys užsieniečiai gali nekalbėti lietuviškai
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?9
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...