Apie šildymo kainas: sakyti, kad pinga, yra išsisukinėjimas

Savaitė be karšto vandens – galbūt kaimo sodyboje, bet ne sostinėje. „Civilizuotoje šalyje, gyvenant sostinėje, tikrai tokie dalykai neturėtų vykti“, – kalbėjo vilnietė Toma Dijokienė.

Be galimybės nusiprausti vilniečius paliko Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Aplink daugiabutį pradėjo rimtą remontą, nes vamzdynuose rado defektų. Tikėjosi baigti greičiau, tačiau iškilo nesklandumų. „Kliūtis tiesiog užtvindė mūsų tranšėjas, kuriose buvo vykdomi senų tinklų rekonstrukcijos darbai, todėl teko pratęsti remonto darbus“, – aiškino VŠT Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyventojams pikčiausia dėl komunikacijos – norint sužinoti, kada atsiras vanduo, namo administratorius žmones siuntinėjo į VŠT, o VŠT – pas administratorių. „Vyko sugedęs telefonas. (Administratorius teigė): „kol negausime atskiro pranešimo iš VŠT, tol nieko neįjungsime“, VŠT sakė: „mes jau viską padarėme, jau įjungiame“, – pasakojo T. Dijokienė.

Kad karštas vanduo atjungiamas parai ar dviem, stebina turbūt retą, šitaip šilumos sistemos išbandomos prieš žiemą. „Hidraulinius bandymus Vilniuje pradėjome balandžio pabaigoje, juos tęsti planuojame iki rugsėjo mėnesio galo“, – teigė A. Agintas.

Nors lepina kaitra, kaip tik dabar tiekėjai koreguoja kainas. Prieš ateinantį šildymo sezoną septyniolika tiekėjų kainas sumažino, o devyniolika – padidino.

„Padidėjimas labai nedidelis kol kas. Taip tradiciškai elgiamės prieš kiekvieną šildymo sezoną, gal šiemet šiek tiek anksčiau“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.

Energetikos ministras spėja, kad šis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, nes pinga kuras, kuriuo šildomi miestai. „Turėtų būti pigesnis. Biokuro sandoriai biržoje šiuo metu sudaromi pigesni. Dujų kainos šiuo metu biržoje taip pat yra žemesnės“, – teigė D. Kreivys.

Sakyti, kad pinga, yra tik išsisukinėjimas ir pasakymas, kad pinga nuo aukščiausios kainos.

Tačiau opozicija mano kitaip. Gegužę baigė galioti PVM lengvata centralizuotam šildymui, tad į gyventojų sąskaitas bus įskaičiuotas jau nebe 0, o ir vėl 9 proc. tarifas.

„Sakyti, kad pinga, yra tik išsisukinėjimas ir pasakymas, kad pinga nuo aukščiausios kainos. Ji yra aukšta ir ji dar pabrangs dėl Vyriausybės nepriimamų sprendimų“, – tikino Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Anot Energetikos agentūros, pernai vidutinė šilumos kaina be PVM siekė 7,3 cento už kilovatvalandę (kWh), šiemet – 0,2 cento mažiau – 7,1 ct/kWh. Tačiau sugrįžusio PVM gyventojai esą nepajus dėl šilumos.

„9 proc. kol kas nėra labai didelis pokytis. Kol kas mes matome, kad šilumos kaina šiek tiek mažesnė, palyginti su pernai, galbūt tai galėtų kompensuoti“, – teigė A. Bagočiutė. „Tikėkimės, kad pozityvi įtaka bus didesnė“, – jai antrino ir energetikos ministras.

Liepą PVM sudaro 0,5 cento už kilovatvalandę. Ekonomistas sako, lengvatos panaikinimą pajus nebent provincijų gyventojai. „Sakykime, vyresnio amžiaus gyventojų gyvenamose savivaldybėse, kur didesnę dalį gyventojų sudaro senatvės pensijų gavėjai. Be abejonės, šildymo kaštai jiems (pensininkams, – „Kauno diena“) visuomet atsiliepia gerokai sunkiau“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Seime siūlyta nulinę PVM lengvatą šildymui pratęsti nuo šių metų spalio iki kitų metų balandžio, tačiau balsų pritrūko.

Socialdemokratai žada prie lengvatos dar grįžti rudenį, kartu su mokesčių reforma. „Jeigu bus tokia valdančioji dauguma, kurioje dominuos socialdemokratai, manau, mes privalėsime grįžti“, – įsitikinęs E. Sabutis.

Parlamentaras Mindaugas Lingė mano, kad objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra, nes aukštos kainos jau praeityje: „Tai sezonui, kaip žinia, kainuoja apie 57 mln. eurų ir tai, man atrodo, yra reikšminga dalis, nepasiūlius, kam paskirti mažesnes arba kam kažko nefinansuoti. Turbūt ta diskusija ir liktų labiau rinkiminė.“

Kokių sąskaitų gyventojai sulauks šiemet, priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir temperatūros lauke ir pastatų būklės.