„Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų. Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo“, – rašoma centro pranešime.
„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – pranešime cituojama centro vadovė Eglė Lukošienė.
Metų pabaigoje fiksuotas išaugęs sukčių aktyvumas
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metų paskutinįjį ketvirtį fiksuota daugiau nei 4,5 tūkst. sukčiavimo atvejų, o aferistai bendrai siekė išvilioti 10,8 mln. eurų.
„Metų pabaiga tradiciškai išsiskyrė padidėjusiu aktyvumu – tam įtakos turėjo intensyvesnis vartojimas, sezoninės išpardavimo kampanijos ir šventinis laikotarpis“, – skelbia centras.
„Didžiausią visų atvejų dalį sudarė netikri SMS ir el. laiškai (…) – jie sudarė apie trečdalį visų fiksuotų bandymų. Reikšmingą dalį sudarė avansiniai, investiciniai ir romantiniai sukčiavimai, o mišriai kategorijai „kiti sukčiavimai“ priskirta beveik 1,8 tūkst. atvejų. Šiai grupei priskiriami skirtingo pobūdžio sukčiavimo bandymai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai priskirti vienai tipologijai arba kuriuose derinami keli sukčiavimo būdai vienu metu“, – akcentuojama pranešime.
Tiesa, pažymima, jog nors bandymų išvilioti pinigus skaičius augo, 2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai ankstesniais metais ši suma siekė 20 mln. eurų.
(be temos)