Alų ir vyną pakeitė degtinė?

Džiaugsmas – nepagrįstas

Didesni akcizai alkoholiniams gėrimams įsigaliojo šių metų kovo mėnesį. Akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.

Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas 2017 m. turėtų gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų. Praėjus vos septyniems mėnesiams, jau džiaugiamasi – į biudžetą surinkta 174,5 mln. eurų akcizo mokesčių, arba net ketvirtadaliu daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Taigi planuotos papildomos pajamos beveik visos gautos. O juk iki metų pabaigos – dar ketvertas mėnesių.

"Tas akcizų pakėlimas, kuris tikrai buvo drastiškas, kalbant apie silpnąjį alkoholį – alų, pasiekė rezultatus. (...) Vartojimas sumažėjo atskiruose sektoriuose – silpnųjų alkoholinių gėrimų. Manau, kad tikslai pasiekti. Suvartojimas yra mažesnis, o akcizų nepraradome, nors buvo gąsdinama", – interviu Žinių radijui džiaugėsi premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybės vadovo džiaugsmas nėra pagrįstas. Statistika skelbia, kad vyno paklausa sumažėjo 5,9 proc., o alaus smuko net 14,5 proc. Tuo tarpu stipriųjų gėrimų didmeninis pardavimas per septynis šių metų mėnesius išaugo 8,5 proc.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sakė, kad ši statistika anaiptol nerodo, kad absoliutaus alkoholio suvartojama mažiau: "Kas galėtų paneigti, kad dalis tų, kurie anksčiau pirkdavo alų, padidinus akcizus perka degtinę? Antai alaus pardavimas kasmet mažėdavo po 5 proc. – keičiasi įpročiai, jaunimas mažiau vartoja, mažėja žmonių. Žinant tai ir turint omenyje, kad per septynis mėnesius alaus vartojimas sumažėjo 15 proc., galima spėti, jog likę 10 proc. – drastiškai padidėjusių akcizų padarinys."

Reali situacija – po mėnesio

Aludarių gildija rengiasi rugsėjo mėnesį užsakyti tyrimus, kaip šalies ekonomikai ir privačiam verslui atsiliepė akcizų alkoholiui padidinimas. "Kadangi nauji akcizai įvesti tik kovo mėnesį, reikia sulaukti bent pusmečio ir tik tada analizuoti jų poveikį", – sakė S.Galadauskas.

Tačiau jau ir šiandien kai kurie statistiniai duomenys verčia abejoti, ar Seimo priimtas naujų akcizų įstatymas tikrai išblaivins tautą ir į biudžetą bus surinkta papildomai lėšų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015 m. buvo surinkta 265,4 mln. eurų akcizo už alkoholinius gėrimus. 2016 m. alkoholio akcizą šiek tiek padidinus, tesurinka 243,2 mln. eurų.

Tiesa, šiemet yra pretekstas džiaugtis, kad per septynis mėnesius surinkta 174,5 mln. eurų akcizo. Tačiau paanalizavus ima aiškėti, kad nemaža jo dalis – net 79 mln. eurų – gauta per sausio–vasario mėnesius. Vasaris buvo rekordinis – gauta net 57,3 mln. eurų.

"Kadangi akcizas alkoholiniams gėrimams buvo dar senas, prekybininkai ir užsikrovė sandėlius. O štai kovą, balandį pardavimas krito drastiškai", – situaciją komentavo S.Galadauskas ir sakė manantis, kad gyventojai kaupė alkoholio atsargas. Jis siūlė atkreipti ir į kitus skaičius: per penkis mėnesius, padidinus akcizą, surinkta 95,5 mln. eurų, vadinasi, pasitelkus matematiką, galima spėti, kad per dvylika kalendorinių mėnesių bus surinkta apie 230 mln. eurų – daug mažiau negu ankstesniais metais.

Politikų tikslas buvo kilnus – gelbėti tautą nuo alkoholizmo, bet drastiškas akcizų silpniesiems gėrimams ir alui pakėlimas paskatino stiprių alkoholinių gėrimų vartojimą. Gal visuomenė sveikesnė, jei stipresnius gėrimus geria?

Padidino šešėlį

"Politikų tikslas buvo kilnus – gelbėti tautą nuo alkoholizmo, bet drastiškas akcizų silpniesiems gėrimams ir alui pakėlimas paskatino stiprių alkoholinių gėrimų vartojimą. Gal visuomenė sveikesnė, jei stipresnius gėrimus geria?" – ironizavo S.Galadauskas.

Aludarių gildijos prezidentas pasakojo, kad lankydamasis Pasvalio rajone girdėjo prisipažinimų, jog vietos gyventojai alaus pirkti važiuoja į kaimyninę Latviją – ten kai kurios jo rūšys perpus pigesnės nei Lietuvoje. Beje, iš kitų ES valstybių vienas fizinis asmuo nedeklaravęs gali parsivežti 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų, 20 litrų stipraus vyno, 90 litrų vyno (iš kurio ne daugiau kaip 60 litrų putojančio vyno).

"Džiaugtis, kad pas mus sumažėjo alaus ir silpnojo alkoholio pardavimas, yra ankstyva, nes nežinome, kiek dėl tokios akcizų akcijos pinigų susirenka latviai ir lenkai. Taigi faktas akivaizdus – akcizus padidinę politikai padidino ir šešėlinę ekonomiką. Tik ji tapo oficiali. Tad nereikėtų švęsti ir džiaugtis", – sako S.Galadauskas.

Aludarių vadovas greičiausiai teisus: Lietuvoje alaus gamyba smunka, o latviai per pirmąjį pusmetį ją išaugino net 12,4 proc. – iki 45,995 mln. litrų, nors per visus praėjusius metus kaimyninės šalies aludarių gamyba traukėsi 13,7 proc.

Prieš porą metų, Algirdo Butkevičiaus vyriausybei planuojant didinti akcizo mokestį, ekspertai įspėjo, kad tai reikia daryti pamažu. Teigta, kad tam viena iš priežasčių – gali staigiai padidėti nelegali alkoholio prekyba, kuri jau tada sudarė apie 27 proc. alkoholinių gėrimų rinkoje. Tada ekonomikos ekspertai siūlė atsižvelgti ir į kitą aplinkybę: vidutinės Lietuvos gyventojo pajamos siekia 32 proc. ES vidurkio, o pagal akcizo tarifus alkoholinių gėrimų akcizo tarifas net 60 proc. didesnis nei vidutinis tarifas ES.

Smūgis verslui ir ekonomikai

S.Galadauskas siūlo į akcizų padidinimą pažiūrėti ne vien tik vertinant padidėjusias alkoholinių gėrimų kainas, bet ir ekonominį efektą, kurio turėtų tikėtis valstybė.

"Sakykime, padidinus akcizą, jo surinks daugiau. Visuomenei teigta, kad kovą, balandį akcizo surinkta mažiau – štai rezultatas. Nei tada reikėjo verkti, nei dabar džiūgauti, nes reikia pamatuoti, kokių padarinių turės Lietuvos pramonei ir ekonomikai.

Alaus pramonė – vietinė pramonė, naudojamos vien tik vietinės žaliavos. Visos alaus daryklos – regionuose: Utena, Panevėžys, Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Biržai, Pasvalys, Pakruojis. Politikai kalba apie regionų stiprinimą, vietinę gamybą, ekonomikos augimą, tačiau akcizai alui visas kalbas paverčia nuliu. Atvirkščiai, sumenkus alaus pramonei, darbo neteks dalis vietos gyventojų, valstybė praras dalį gyventojų pajamų, pelno, PVM ir kitokių mokesčių. Dar daugiau: atleistiems darbuotojams, jei jie neras naujo darbo, bus mokamos pašalpos. Taigi reikia pasverti, ar valstybė daugiau naudos turės surinkusi kelias dešimtis milijonų litų papildomų mokesčių pakėlus akcizą, ar praras daug daugiau per kitus mokesčius", – sakė S.Galadauskas ir prisipažino, kad politikų noras fanatiškai kovoti tikintis, kad visi nustos gerti, jam atrodo mažų mažiausiai naivus.

Didžiausios Lietuvoje alaus daryklos "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas dar anksčiau viešai pripažino, kad toks nuosmukis, koks ištiko rinką, buvo netikėtas.

"Lietuvos valdžia pati į latvių rankas atiduoda mūsų sunkiai uždirbtus pinigus. Maža to, už sienos persikelia ir mūsų darbo vietos. Kas lieka mums? Dar didesnė regionų atskirtis, spartesnė emigracija dėl nedarbo, mažiau surenkamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Dėl kainų skirtumų Lietuvoje itin išaugo stipriųjų gėrimų vartojimas, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, daro didžiulę žalą sveikatai", – piktinosi R.Viršilas.

Skaičiai ir faktai

Per septynis šių metų mėnesius labiausiai sumenko didmeninis alaus pardavimas – 14,5 proc., tarpinių produktų – 12,4 proc., vyno realizuota 5,9 proc. mažiau, o spiritinių gėrimų – 8,5 proc. daugiau.

Deklaruoti spiritinių gėrimų akcizai per septynis šių metų mėnesius, palyginti su 2016-ųjų sausio–liepos mėnesiais, padidėjo 17,2 proc., iki 107,137 mln. eurų, alaus – 45,5 proc., iki 43,952 mln. eurų, vyno – 42,4 proc., iki 16,394 mln. eurų, o tarpinių produktų sumažėjo 1,8 proc., iki 6,979 mln. eurų.

Deklaruoti alkoholio akcizai per septynis šių metų mėnesius siekė 174,463 mln. eurų – 24,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (140,261 mln. eurų). Didžioji dauguma pajamų teko vasariui – 75,279 mln. eurų, arba 43,1 proc. visų šiemet deklaruotų šių akcizų.

Liepą, palyginti su birželiu, spiritinių gėrimų akcizai didėjo 12,7 proc., iki 11,499 mln. eurų, alaus – 0,7 proc., iki 8,581 mln. eurų, vyno – 6,2 proc., iki 2,721 mln. eurų, tarpinių produktų –  32,9 proc., iki 303 tūkst. eurų.

Šaltinis: BNS