Aleksandras Izgorodinas: didžiausia grėsmė bundančiai ekonomikai – didesni mokesčiai

Pagrindo mažinimui nėra

Kaip ir prognozuota, ECB per pirmąjį šiais metais pinigų politikos svarstymo posėdį pagrindinę iš trijų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų normą – paliko 2 proc. lygyje. Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia negalintis pasakyti, kada ECB nuspręs bazines palūkanas koreguoti ir į kurią pusę – didėjimo ar mažėjimo.

Vis dėlto „Citadele“ banko ekonomistas A. Izgorodinas yra įsitikinęs, kad šiemet pokyčių nesulauksime. Pasak jo, bazinės palūkanos ir toliau sieks 2 proc., panašiai kaip ir EURIBOR tarpbankinės rinkos palūkanų norma, kuri daro reikšmingą įtaką ir lizingo, ir būsto paskolų palūkanoms. Ekonomisto požiūriu, tai patvirtina keli argumentai.

„Pirmiausia, bazinės palūkanos euro zonoje pasiekė vadinamąjį neutralų lygį. Viena vertus, tai jau skatina ekonomikos atsigavimą, bet, kita vertus, dar nėra skatinamas infliacijos šuolis. Dažniausiai Europoje bazinėms palūkanoms pasiekus šį neutralų maždaug 2 proc. lygį, ECB tampa labai atsargus ir neskuba nei mažinti palūkanų, nei jų didinti“, – aiškina jis.

„Antras aspektas yra tai, kad dabar mažinti palūkanų apskritai nėra pagrindo, nes po truputį bunda euro zonos ekonomika ir netgi Vokietijos, kuri ilgą laiką de facto buvo silpniausia ekonomika euro zonoje. Ekonomikos ciklas lieka tikrai silpnas, bet yra vis daugiau ir daugiau požymių, kad jis po truputį atsigauna, ir tas atsigavimas apima praktiškai visas pagrindines euro zonos šalis – Vokietiją, Italiją, Suomiją, taip pat už euro zonos ribų esančią Švediją. Dabar nėra didelio pagrindo gelbėti euro zonos ekonomiką“, – teigia A. Izgorodinas.

Jis taip pat išskiria, kad ir euro zonos infliacija po truputį stabilizuojasi ties 2 proc. riba – ji nei kyla, nei krenta ir yra gana komfortiškame lygyje, todėl pokyčių artimiausiu metu ir nereikėtų tikėtis. „Bet jei vis dėlto kalbėtume apie pokytį, labiau tikėtina, kad kitas pokytis bus bazinių palūkanų didinimas, o ne mažinimas“, – dėmesį atkreipia ekonomistas, nors iš karto pabrėžia, kad iki jų didinimo dar labai toli.

„Pasižiūrėjus į naujausias rinkos prognozes ir kalbant apie trijų mėnesių EURIBOR, rinka mano, kad trijų mėnesių EURIBOR 2, 26 proc. sieks tik 2028 m. vasario mėnesį“, – sako A. Izgorodinas.

„Kodėl tai yra svarbu? Centriniai bankai dažniausiai didina arba mažina bazines palūkanas po 25 bazinius punktus. Jei dabar euribor siekia 2 proc., tai tik 2028 m. vasarį ji sieks 2,26 proc. Vadinasi, ir šiemet, ir, tikėtina, kitais metais palūkanos nesikeis“, – prognozuoja jis.

Paraleliai turėtume matyti, kad euro zonos ekonomika vis labiau atsigauna, o ECB norės jai suteikti daugiau galimybių augti, kad ekonomikos ciklas bent jau priartėtų prie ilgalaikio vidurkio.

Skandinavų ir ispanų šuolis

A. Izgorodino teigimu, euro zonos ekonomikos ciklas 2026 m. balandį turėtų pasiekti aukščiausią lygį nuo 2023 m. spalio. Bunda Vokietijos ekonomika, tačiau artimiausiu metu sparčiausią atsigavimo pagreitį matysime Skandinavijos regione, ypač Švedijoje ir Suomijoje. Ten ekonomika buvo labiau nusilpusi, bet dabar labiau ir atsigauna, o to priežastis – būsto paskolų struktūra.

„Baltijos ir Skandinavijos šalių regionas išsiskiria tuo, kad esame lyderiai visoje Europoje pagal paskolų už kintamas palūkanas dalį nuo visų būsto paskolų, – aiškina A. Izgorodinas. – Tiek Baltijos, tiek Skandinavijos šalių regione absoliuti dauguma naujų paskolų išduodama už kintamas palūkanas, bet Skandinavijos regionas paraleliai turi labai didelę privataus sektoriaus skolą. Ūkiškai kalbant, jų ciklas atsigauna sparčiau, kai Europoje mažėja bazinės palūkanos, nes Skandinavijos centriniai bankai seka ECB (išskyrus Suomiją, nes ji turi eurą). Kai ECB mažina palūkanas, tą patį daro ir kiti Skandinavijos centriniai bankai. Bet jų ekonomikas tai paveikia gerokai stipriau negu, pavyzdžiui, Prancūzijos, kur tik 3 proc. visų būsto paskolų išduodama už kintamas palūkanas.“

Kas bus, jei euro zonos ekonomika pradės labai staigiai augti, staigiai pradės didėti dujų poreikis pramonėje, o į tai sureagavusi dujų kaina vėl stabdys pramonę?

Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į Ispanijos ekonomikos ciklą, kuris, anot jo, liks vienas stipriausių visoje ES: „Visų pirma, ji turi mažai pramonės, o Europoje pagal ekonomikos ciklą pirmauja visos valstybės, kurios turi mažai pramonės. Tai būdinga Pietų Europai, bet labiausiai Ispanijai“.

„Ji pasižymėjo ir tuo, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pritraukė nemažai investicinio kapitalo. Tai susiję ir su kapitalu iš Baltijos šalių ir Lenkijos, ir apskritai kitų ES šalių, nes Ispanija yra truputėlį toliau nuo geopolitikos problemų pagal teritoriją ir investuotojų akyse yra šiek tiek saugesnė kryptis, – aiškina A. Izgorodinas. – Ispanų ekonomikos ciklas jau yra subrendęs, nes šalis ilgai auga, bet yra galimybių ir toliau augti.“

Jo vertinimu, Lietuva iš dalies pagal ekonomikos ciklą yra panaši į Ispaniją: „Mūsų ekonomikos ciklas irgi yra labai subrendęs, nes jau ilgą laiką augame ir tiek pramonė, tiek mažmeninė prekyba yra labai arti savo istorinių viršūnių ir rekordų. Taip, yra galimybių ir toliau augti, įskaitant ir eksportuojančius sektorius, nes Europos ekonomika atsigauna.“

Ar pakiš koją?

Nors tendencijos gana šviesios, įvairios turbulencijos, pavyzdžiui, JAV užsienio prekybos nestabilumai ar geopolitikos iššūkiai, tikrai gali turėti neigiamos įtakos.

A. Izgorodinas atkreipia dėmesį į kitą svarbų niuansą – Europos energetikos situaciją. „Ši žiema parodė, kad Europa nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, deja, išmoko tik dalį pamokų, – išvadą daro jis. – Šildymo sąskaitų augimas iš dalies yra to pasekmė. Europos energetikos sistema yra gana nestabili: kai viskas yra gerai, tai viskas tikrai yra gerai, bet kai kas nors nutinka, šiuo atveju šalta žiema, atitinkamai dujų kainos labai jautriai reaguoja.“

„Europa į šį šildymo sezoną atėjo su per mažu dujų saugyklų užpildymo lygiu, nes vyravo naratyvas, kad energetikos krizė baigėsi, kas dar gali nutikti, ir staiga geopolitinė situacija nei pagerėjo, nei pablogėjo, bet krito oro temperatūra. Šita žiema visoje Europoje tikrai buvo labai šalta“, – sako ekonomistas.

Dujų rinka dėl labai drastiško dujų saugyklų ištuštėjimo pradėjo stresuoti jau nuo praėjusių metų pabaigos. „Dujos vartojamos greitai ir dideliais kiekiais. Aišku, prie to dar prisidėjo ir pramonės atsigavimas Europoje, – priduria jis. – Todėl reikia pakoreguoti reguliacinį aspektą, t. y. skatinti valstybes, kad jos vasarą atsakingiau ruoštųsi žiemoms, ir atsakingumą skatinti teisiniais būdais. Nes kas bus, jei ištiks kita problema? Jei euro zonos ekonomika pradės labai staigiai augti, staigiai pradės didėti dujų poreikis pramonėje, o į tai sureagavusi dujų kaina vėl stabdys pramonę?“

Kaip dar vieną galimą nestabilumo šaltinį A. Izgorodinas mini ir Kiniją, tačiau prisipažįsta nemanantis, kad sulėtėjusi šios šalies ekonomika galėtų greitai persijungti į recesijos fazę. „Kol kas tikimybė, kad Vokietijos ekonomika dar kartą smuks dėl Kinijos ekonomikos krizės, yra maža“, – apie Europai aktualų šių šalių ryšį kalba jis.

Vis dėlto didžiausią pavojų ekonomistas įžvelgia valstybių viduje: didžiausią grėsmę Lietuvai kelia perspektyva, kad gali toliau didėti mokesčiai. „Čia aš matau didžiausią grėsmę, visos kitos yra labiau teorinės, – akcentuoja jis. – O problema yra ta, kad nesvarbu, ar geopolitinė situacija bus stabilesnė, ar ji bus mažiau stabili, Baltijos šalių regionas ir Lenkija vis tiek turės investuoti į gynybos pajėgumų didinimą – tai yra neišvengiama.“

„Paraleliai Lenkijoje valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) jau beveik pasiekė 60 proc., t. y. Europos Komisijos (EK) nustatyta riba. Estija dar toli, bet Latvija ir Lietuva irgi po truputį artėja prie tos ribos. Visada rizika yra tai, kaip mūsų vyriausybės pasižiūrės į skolos augimą. Aš asmeniškai to nedramatizuočiau, bet labai gali būti, kad vyriausybės tai dramatizuos, ir tokiu atveju didės kokie nors mokesčiai, kad būtų galima nekarpyti kitų išlaidų ir didinti gynybos išlaidas. Bet paraleliai jas reikės kažkaip finansuoti“, – sako A. Izgorodinas.

„Sakyčiau, kad didžiausia viso mūsų regiono grėsmė yra didesni mokesčiai, ir tai tikrai darytų įtaką verslo rodikliams, nes labai gali būti, kad kapitalas iš mūsų regiono plauks į kitas valstybes, kuriose mokestinė aplinka yra palankesnė, – atkreipia dėmesį jis. – Labai linkiu, kad mūsų regiono vyriausybės tos klaidos nepadarytų, nes paraleliai Prancūzijos valstybės skola yra arti 100 proc. nuo BVP, bet jie toliau patys investuoja į gynybą ir nedramatizuoja. Mums irgi svarbu nedramatizuoti valstybės skolos augimo ir nedidinti mokesčių.“

Kas vyksta JAV fronte?

Federalinio rezervo sistema (FED) – JAV centrinis bankas – panašiai kaip ir ECB laikosi politikos kol kas nemažinti bazinių palūkanų normų. Tiesa, toks FED vadovo Jerome’o Powello sprendimas užsitraukė JAV prezidento Donaldo Trumpo nemalonę, nes, jo įsitikinimu, palūkanas mažinti reikėjo jau seniai. D. Trumpas jau netgi paskyrė J. Powellą FED vadovo poste pakeisiantį įpėdinį – dabartinį šios institucijos valdytojų tarybos narį Keviną Warshą.

Pasak A. Izgorodino, JAV ekonomika de facto yra labai stiprioje fazėje, bet tai lemia, kad Jungtinės Valstijos ir toliau ją skatina per valstybines išlaidas. „Nesvarbu, kokie yra prezidentų rinkimų rezultatai, bet kuri JAV administracija labai dosniai gaivina šalies ekonomiką – net ir tada, kai ekonomika auga“, – sako jis.

Kitas šiandien JAV ekonomikai svarbus aspektas – dirbtinis intelektas (DI). JAV lyderiauja pagal DI vystymą ir tai labai skatina jos ekonomikos augimą. Bet čia be dramų tikriausiai irgi nebus apsieita, nes rinka labai laukia gegužės mėnesio, kai oficialiai pasikeis FED vadovas, akcentuoja A. Izgorodinas.

„Matome daugiau signalų, kad JAV ekonomika iš naujo stiprėja. Jeigu taip atsitiks, kad ekonomika sustiprės ir dar prisidės palūkanų karpymas, gali būti, kad šių metų pabaigoje Amerikos lauks nauja infliacijos banga“, – sako ekonomistas.

„Tokiu atveju rinkose bus nemažai streso, nes ekonomika stiprės, kainos kils, palūkanos mažės ir rinkose bus sumaištis, nes niekas nežinos, kaip reaguoti. Dažniausiai infliacijos paspartėjimas reiškia griežtesnį centrinį banką ir palūkanų didinimą, o tai rinkoms dažniausiai yra labai nenaudinga“, – tęsia jis.

Rizika yra tai, kaip mūsų vyriausybės pasižiūrės į skolos augimą. Aš asmeniškai to nedramatizuočiau, bet labai gali būti, kad vyriausybės tai dramatizuos, ir tokiu atveju didės kokie nors mokesčiai.

Veikiausiai JAV centrinis bankas visais įmanomais būdais stengsis bazinių palūkanų nekelti, bet tai taip pat susiję su rizika ne tik Amerikai, bet ir Europai. „Jeigu FED pramiegos ir leis infliacijai stipriai greitėti, kitų metų pirmo pusmečio pabaigoje gali būti milžiniškų turbulencijų, nes galiausiai FED vis tiek bus priverstas didinti palūkanas, – teigia ekonomistas. – Pavyzdžiui, technologijų įmonėms tai nėra pražūtis, nes jos yra priklausomos nuo pigių pinigų – kuo jų daugiau, tuo yra geriau.“

„Manau, kad JAV ekonomikoje yra daug dramų, bet jų gali būti ir dar daugiau“, – išvadą daro A. Izgorodinas.