Vis daugiau naujakurių būstuose pageidauja įsirengti kietojo kuro katilus ir kūrenti anglimi
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis skaičiuoja, kad nuo 2000 m. Lietuvoje akmens anglies vartojimas padidėjo tris kartus. Instituto duomenimis, praėjusiais metais į šalį buvo importuota 261 tūkst. tonų akmens anglies, o 2000 m. – tik 90 tūkst. tonų.
„Šildyti namus gamtinėmis dujomis išgali ne kiekviena šeima, daugelis į krosnis meta malkas, bet ir jos jau gerokai brangesnės už anglį, todėl pastaroji kuro rūšis vėl populiarėja“, – dienraščiui pasakojo V.Miškinis.
Statistika rodo, kad beveik pusė į Lietuvą importuojamos akmens anglies sunaudojama pramonėje (pagrindinis vartotojas – „Akmenės cementas“), kitą dalį nuperka paslaugų sektoriaus įmonės ir namų ūkiai.
Beveik 90 proc. akmens anglies atgabenama iš Rusijos, likusi dalis vežama iš Lenkijos ir Ukrainos.
Verslas išrinktiesiems
Šiuo metu Lietuvoje mažmenine akmens anglies prekyba užsiima maždaug dvidešimt bendrovių, šio kuro importuotojų gretos dar retesnės. Nemažai įmonių iš rinkos traukiasi dėl didžiulės konkurencijos.
„Šiam verslui reikia daug apyvartinių lėšų, gerų ryšių su akmens anglies kasyklomis. Kažkada importuodavome anglį, tačiau dirbti mažmenos grandinėje kur kas naudingiau“, – sakė bendrovės „Hufa“ direktoriaus pavaduotojas Marijonas Petrauskas.
Anot jo, už anglį mokėti reikia du mėnesius iki ją pristatys, be to, griežtas atsiskaitymo su geležinkeliais grafikas.
„Geležinkelių paslaugos kainuoja tiek pat, kiek ir pati anglis“, – skaičiavo M.Petrauskas. Per metus „Hufa“ parduoda 20–30 tūkst. tonų akmens anglies.
Prieš dvejus metus iš akmens anglies rinkos pasitraukė „Agrokoncernas“, dabar vystantis prekybos trąšomis, grūdais ir chemikalais verslą.
„Turėjome geras sąlygas, geležinkelio atšaką, tačiau reikėjo didesnių investicijų, kad šis verslas gyvuotų“, – „Agrokoncerno“ agronomas Egidijus Maršalka pabrėžė, kad bendrovė taip ir neįsigijo specialių mašinų, skirtų akmens angliai pervežti.
Kainos dar auga
Dešimtmetį prekyba akmens anglimi užsiimančios „Hufos“ direktoriaus pavaduotojas M.Petrauskas skaičiuoja, kad kasmet šis kuras brangsta maždaug 10 proc.
„Kainas diktuoja Rusija, o ten kalbama, kad po Naujųjų metų kainos gali šoktelėti iki 30 proc.“, – sakė M.Petrauskas.
Nuo 2007-ųjų spalio 1 d. akmens anglis vidutiniškai pabrango 25–30 litais – iki 350 litų už toną. Šiuo metu šio kuro toną galima nusipirkti už 370 litų, tačiau po Naujųjų metų kainos gali šoktelėti iki 450 litų už toną. Per vieną šildymo sezoną sunaudojama nuo 3 iki 12 tonų akmens anglies, kiekis priklauso nuo namo dydžio.
„Senos statybos 350 kv. metrų namui šildyti per sezoną reikia 10 tonų kuro, tačiau apšildžius namo sienas, kuro sąnaudos sumažėja perpus“, – pataria M.Petrauskas.
Įpročiai keičiasi
M.Petrauskas pastebėjęs, kad beveik visi naujakuriai būstuose įrengia kietojo kuro katilus ir kūrena akmens anglimi. Jam antrina šildymo katilais prekiaujančios bendrovės „Vihenda“ vyriausioji buhalterė Danuta Lučinskaja.
„Anglis tepi ir turi kitų trūkumų, bet tai vis mažiau aktualu. Visiems svarbiausia – kaina, o dabar akmens anglimi šildyti būstą yra pigiau“, – sakė ji. Per metus „Vihenda“ parduoda apie 500 katilų, kurie kainuoja nuo 2,3 tūkst. iki 14 tūkst. litų.
Bendrovės „Vienybė“ komercijos direktorius Alvydas Krikštaponis pabrėžė, kad vis daugiau potencialių kuro katilų pirkėjų teiraujasi, ar krosnis tinkama kūrenti akmens anglimi.
„Jeigu klausia, vadinasi, svarsto galimybę tai daryti“, – daro išvadas A.Krikštaponis.
Akmens anglys – viena nešvariausių kuro rūšių, turinti daug sieros, ją deginant išsiskiria anglies dvideginis.
Naujausi komentarai