75 proc. šalies dirvožemio balansuoja ant degradavimo ribos

  • Teksto dydis:

Šiuo metu pasaulyje likę vos 40 proc. derlingos žemės plotų, o Lietuvoje 75 proc. dirvožemių balansuoja ant degradavimo ribos.

„Nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti“, - sako A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.

Dirvožemio derlingumas - opi viso pasaulio problema. Kasmet augant gyventojų skaičiui, reikia ir vis daugiau maisto, tad žemė alinama labiau. Kiekvieną minutę žemėje dėl dirvos degradacijos prarandama 30 futbolo aikštės dydžio derlingos žemės plotų.

Mokslininko teigimu, nualinus žemę vietoj dirvožemio praktiškai lieka smėlis. Trąšos taip pat nebepadeda pasiekti rezultatų, nes jos tokioje žemėje tiesiog neužsilaiko - su lietaus vandeniu nubėga į gilesnius sluoksnius.

Pasak V. Liako, tam, kad susiformuotų vos 1 centimetras dirbamos dirvos, reikia maždaug 1000 metų. Mat dirvožemyje, panašiai kaip ir žmogaus organizme, knibžda galybė naudingų bakterijų, kurios atsakingos už sklandų dirvoje vykstančių procesų veikimą. Dėl neigiamų veiksnių gerosios dirvožemio bakterijos žūsta, todėl gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka.

„Kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys balansuoja ties išnykimo riba. Jų vietą užima natūraliai dirvoje vykstantiems procesams nebūdingi mikroorganizmai. Jie, priešingai nei gerosios dirvožemio bakterijos, nesudaro simbiozės su augalais ir, įsikūrę prie augalų šaknų, parazituoja“, - sako A. Stulginskio universiteto mokslininkas.

Kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys balansuoja ties išnykimo riba. Jų vietą užima natūraliai dirvoje vykstantiems procesams nebūdingi mikroorganizmai.

Anot V. Liako, tvari žemdirbystė yra viena išeičių, kai iš žemės pasisavinus maistingąsias medžiagas, atstatomas dirvos balansas - į nualintą dirvą įmaišoma biologiškai aktyvių medžiagų turinčio dirvožemio, probiotikų, o dirvos trąšumas palaikomas taikant augalų sėjomainą ir tvarkant piktžoles, reguliuojant dirvožemio dangos storį. Tokiu būdu būtų mažinama žemės degradacija ir didinamas užauginamos produkcijos kiekis.

„Organinius produktus dirvos derlingumui atkurti gaminančios bendrovės „Nord Organics“ vadybininkas Marius Janavičius teigia, kad žmonių sąmoningumas didėja. Anot jo, ūkininkai jau pradėjo planuoti ne tik šių, bet dešimties ateinančių metų derlių, o be dirvožemio derlingumą atkuriančių organinių medžiagų tokios strategijos yra sunkiai įgyvendinamos.

Pasak prekybos centro „Senukai“ specialistės Agnės Pilkauskaitės, daržininkai mėgėjai organinius dirvą gerinančius produktus atrado jau senokai ir kuo toliau, tuo labiau jie populiarėja.

„Paprastai sodininkai nori kuo ekologiškesnių ir maistingesnių daržovių, tad jiems rūpi natūralios dirvožemio gerinimo ir derliaus didinimo priemonės. Tuo labiau kad, skirtingai nei trąšos, kurių reikia kasmet, šie produktai dirvą maistingomis medžiagomis praturtina net 5 metams“, - sako A. Pilkauskaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių