22 mln. litų konflikto su „Nukem“ taip ir neišsprendė

Dėl britų teisinės konsultacijų kontoros „Teylor Wessing“ po IAE audito gali būti kreiptasi į teisėsaugą, nes kontorai sumokėti 22 mln. litų, kaip tikina Energetikos ministras, problemų su rangovu ne tik neišsprendė, bet jas tik pagilino.

Premjeras Algirdas Butkevičius pagrasino kreiptis į prokuratūrą, jei po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) audito paaiškės, kad milijardinės vertės uždarymo projektai vykdomi nusikalstamai.

„Ketveri metai vilkinimo ir ginčai su projekto rangovais kaip pelkė susiurbė dešimtis milijonų litų ir nedavė jokio rezultato – tik prarasta tarptautinė reputacija“, – kabėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Nuo tokių pat veiksmų pradėjo ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Vos tik pradėjęs eiti pareigas jis pareiškė, kad uždaromoje atominėje mįslingai dingo milijardas eurų. Tačiau šias lėšas administruojantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas atkirto, kad atominės uždarymo fonde tebuvo maždaug 700 milijonų eurų, tad A. Sekmokui teko švelninti toną.

„Mano pasakymas nereiškia, kad tie pinigai buvo pavogti ar pasisavinti kieno nors kito“, – tvirtino buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

A. Sekmokas pradėjo nuo uždarymo projektų revizijos. Darbo gavo prokurorai. Nusamdytiems britų „Teylor Wessing“ teisininkams pavesta įvertinti 2005 metais Ignalinos atominės ir generalinio rangovo „Nukem“ pasirašytą sutartį. Pylos sulaukė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekspertai, kad netinkamai visa tai prižiūrėjo. Tačiau vis brangstančių branduolinio kuro ir dar dviejų radioaktyvių atliekų saugyklų statybos pabaigos nematyti, nėra kur iškrauti ypač radioaktyvaus panaudoto branduolinio kuro, o jo saugojimas reaktoriuje brangiai kainuoja.

Įtampa pasiekė kulminaciją pernai, kai atominė atsisakė mokėti už jau pagamintus konteinerius, kuriuose turi būti saugomas panaudotas branduolinis kuras, mat suabejota jų kokybe. „Nukem“ delsė pateikti įrodymus, kad konteineriai saugūs. Pernai gruodį A. Sekmokas kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši sustabdytų branduolinio kuro saugyklos finansavimą. Komisija taip ir padarė, problemą nurodė išspręsti iki kovo pabaigos.

Iš A. Sekmoko perėmęs energetikos ministro portfelį, Jaroslavas Neverovičius sako, kad Lietuva prarado pasitikėjimą. Nuo ateinančių iki 2020 metų atominei uždaryti vietoje prašytų 770 mln. eurų greičiausiai bus skirta tik 400 mln.

„Pats pagrindinis nuostolis – prestižas ir tai, kad Lietuva negavo pageidaujamos sumos, būtinos iki galo užbaigti IAE uždarymą. Tai pagrindinis pralaimėjimas. Bet projekto vėlavimas – tiesioginiai nuostoliai kiekvieną dieną. Tai nuostoliai, kuriuos galima įvertinti apie 10 mln. eurų per metus. Nebuvo pasiektas lūžis ir rangovas nepradėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Dar blogiau, buvusi įmonės vadovybė ir Energetikos ministerijos vadovybė neužtikrino visų rangovų drausminimo galimybių, numatytų sutartyse“, – kalbėjo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Kadenciją baigęs energetikos ministras A. Sekmokas politinėje veikloje nedalyvauja, tad ir nebeturi reikalo aiškintis. Buvęs jo viršininkas Andrius Kubilius sako, kad finansavimo nutraukimas buvęs vienintelis argumentas, galėjęs Rusijos kapitalo įmonę „Nukem“ priversti tapti sukalbamesnę.

„Šie argumentai buvo svarstomi ir Donorų konferencijoje. Donorų konferencija nutarė, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų ir nefinansuoti tol, kol „Nukem“ neįrodys, kad gali vykdyti visus darbus, įskaitant ir branduolinės saugos reikalavimus“, – aiškino buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Vis dėlto dabartinį energetikos ministrą stebina, kad su viešai peikiamu „Nukem“ buvo deramasi dėl papildomų 72,5 mln. eurų.

„Buvo deramasi ir žadamos papildomos lėšos už tariamai papildomus darbus, tam neturint jokio pagrindo ar paaiškinimo, dėl kokių priežasčių. Tie pinigai būtų sumokėti rangovams“, – sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Ignalinos atominė 2010 metais sudarė sutartį su teisinių paslaugų kontora „Teylor Wessing“. Britai įsipareigojo konsultuoti derybose su „Nukem“, tačiau netrukus jų nusamdytas derybininkas Raminas Wali skandalingai išvytas, nes A. Sekmokui kilo įtarimų, kad jis susijęs su žvalgybomis.

Kilus skandalui iš Ignalinos atominės vadovybės atleistas Osvaldas Čiukšys, turėjęs derėtis su Europos Komisija dėl uždarymo finansavimo perspektyvų. Su O. Čiukšiu pasitraukė ir energetikos viceministras Romas Švedas. Po šių atleidimų kita derybų grupė sudaryta po pusmečio, o derybininku paskirtas derybų patirties neturintis diplomatas Neilas Tankevičius.

Dabar Energetikos ministerija sako neturinti duomenų apie mįslingąsias R. Wali sąsajas, tačiau „Teylor Wessing“ darbo rezultatas – kaip ant delno.

„Pagal sutartį išleista virš 22 mln. Lt. Sakoma, kad tai buvo daroma siekiant išspręsti problemas su rangovu. Problema su rangovu buvo ne tik neišspręsta, bet ji dar pagilėjo. Tai nėra pats geriausias pavyzdys, kaip reikia leisti pinigus“, – konstatavo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Buvęs premjeras teisinasi, kad vyriausybė Ignalinos atominės uždarymo projekte turi labai menkas galias.

„Pagrindinis iš valdytojų yra ERPB. Yra Donorų konferencija, yra Europos Komisija ir t.t. Deja turime tokią situaciją, kuri susiklostė daugiausiai dėl to, kad 2005 metais buvo neatsargiai pasirašyta sutartis su „Nukem“ kompanija“, – pripažino buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Premjeras A. Butkevičius grasina pasitelkti prokurorus, jei auditas nustatys, kad pinigai naudoti neskaidriai. Galima sakyti, kad ir naujieji valdantieji tęsia tradiciją savo pirmtakų darbus triuškinti, pasitelkdami teisėsaugą.