Valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad dažniausiai abiturientus prasčiau parengia nedidelės rajonų mokyklos.

Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad viena iš svarbiausių priežasčių - kai kurių savivaldybių delsimas tvarkyti mokyklų tinklą. Patys rajonai skundžiasi mokytojų stoka ir prasta socialine padėtimi.

Per valstybinius brandos egzaminus buvo mokyklų, kuriose abiturientų lietuvių kalbos egzamino vidurkis tesiekdavo 10 balų iš 100 galimų. Tai - Mažeikių rajono Tirkšlių, Alytaus rajono Miroslavo ir Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos.

Matematika prasčiausiai sekėsi Pagėgių Mackaus gimnazijos ir Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro auklėtiniams. Istorija - Šalčininkų rajono Bžostovskio vidurinei mokyklai. Fizika -Skuodo Ylakių gimnazijos abiturientams.

Kai kuriems Mažeikių, Alytaus ar Šilalės rajono mokyklų auklėtiniams prastai sekėsi laikyti daugelį dalykų.

Švietimo ir mokslo ministerija sako pastebėjusi, kad prasčiau sekasi tų rajonų abiturientams, kuriuose nesutvarkytas mokyklų tinklas - palikta daug pustuščių vidurinių, jos nepertvarkytos į gimnazijas, pagrindines ir pradines mokyklas.

„Labai svarbus yra savivaldybių, kaip švietimo steigėjų, dėmesys ir sprendimas, kuri mokykla bus gimnazija ir kur koncentruosis žmonės, kurie gali dirbti ir dirbs su vyresnių klasių moksleiviais. Tos savivaldybės, kurios tą darbą pradėjo dar 2000 metais, jau yra pasiekusios žymiai geresnių rezultatų nei tos, kurios trypčioja vietoje ir bando įrodinėti, kad mokyklos išlaikymas pats savaime yra vertybė", - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis.

Šilalės rajono valdžia sako, kad yra vaikų, kuriems, uždarius mokyklą, tektų keliolika kilometrų važiuoti prastu keliu.

„Svarbiausia yra vaikas - kad jam nereikėtų keltis 6 valandą ryto ir važiuoti 14 kilometrų. Tinklo pertvarka, be abejo, turi įtakos ugdymui, tačiau nemanyčiau, kad lemiamos. Drįsčiau teigti, kad vis dėlto mūsų rajone yra labai daug socialiai remtinų šeimų - apie 50 proc. vaikų gauna nemokamą maitinimą. Be to, yra daug į rizikos grupę patenkančių šeimų", - kalbėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė.

Daugelio rajonų mokyklų vadovai skundžiasi mokytojų trūkumu. „Mokyklų situacija, ypač rajonuose, didele dalimi yra palikta pačių rajonų valiai, tačiau ne visi rajonai gali savo mokyklas stiprinti, ne visi rajonai to nori, kadangi randa kitų prioritetų. Regioninė švietimo politika turėtų būti aktyvesnė", - sakė švietimo ekspertas Rimantas Želvys.

Tolygus rezultatų pasiskirstymas visoje šalyje ir nedidelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, anot ekspertų, laikomas vienu svarbiausių kokybiško švietimo bruožų.