Kaip užsikrečiama

Parazitinės kirmėlės, kad išgyventų, naudojasi žmogaus žarnynu – čia jos ne tik minta, bet ir dauginasi. Dažniausiai kirmėlėmis užsikrečiama geriant nešvarų vandenį ar valgant užkrėstą maistą, tačiau labai lengva užsikrėsti ir palietus kirmėlių kiaušinėliais užterštus paviršius, įskaitant gyvūnų kailį, kito žmogaus odą ar daiktus.

Kitaip tariant, nesilaikant tinkamos asmens higienos, pavyzdžiui, liečiant lūpas prieš tai nenusiplovus rankų su muilu, galima labai paprastai tapti kirmėlių nešiotoju.

Rankas plauti karštesnės temperatūros vandeniu ir muilu reikėtų kiekvieną kartą prieš valgant, po tuštinimosi, grįžus iš lauko, darželio ar mokyklos, parduotuvių, pasinaudojus svetimais daiktais.

„Nesilaikydamas pagrindinių higienos taisyklių, parazitais užsikrėtęs asmuo jais apkrečia ir aplinką, joje esančius paviršius ir juos liečiančius žmones. Tinkamai nenusiplovus rankų, kirmėlių kiaušinėliai gali patekti ant stalo įrankių ar indų, maisto produktų, patalynės, žaislų, drabužių, dirvožemio ir kt. Tarkime, jei vaikas rankomis palies užkrėstą žaislą, jų nenusiplaus ir toliau lies veidą, burną, nosį, kontaktas su kirmėlių kiaušinėliais – beveik neišvengiamas“, – įvardija vaistininkas Rimvydas Blynas.

Padeda: užsikrėtus kirmėlėmis, reikėtų gerti kuo daugiau vandens, valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, riešutų ir sėklų. / freepik.com nuotr.

Komplikacijų rizika

Parazitai dauginasi labai greitai, pavyzdžiui, viena spalinė kirmėlė per parą gali padėti net 10–15 tūkst. kiaušinėlių. Nors spalinės gyvena žarnyne, kiaušinėlius jos deda aplink išangės odą, todėl gali būti jaučiamas niežėjimas, diskomfortas, kai kuriais atvejais išberiama ar jaučiamas išangės skausmas. Svarbu pabrėžti, kad ne visi jaučia simptomus.

„Kuo parazitinės kirmėlės ilgiau būna žarnyne, tuo didesnė jaučiama simptomatika. Dažniausiai apie užsikrėtimą įspėja pilvo spazmai ir pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas. Priklausomai nuo užsikrėtusio asmens organizmo, imuniteto ir parazitų pobūdžio, gali suprastėti apetitas, mažėti svoris, žmogus gali jausti nuovargį, irzlumą, nervingumą, pradėti griežti dantimis, gali sutrikti miegas, svaigti galva“, – sako vaistininkas.

Jis įspėja, kad, užsikrėtus spalinėmis kirmėlėmis, komplikacijų rizika nedidelė, tačiau tyrimai rodo, kad tokiu atveju dažniau išsivysto šlapimo takų ar lytinių organų infekcijos, geležies stokos anemija ir atsiranda kitų mikroelementų deficitas.

Svarbi prevencija

Užsikrėsti kirmėlėmis sunkiau, jei stiprus imunitetas ir laikomės  pagrindinių higienos taisyklių. Labai svarbu nuo pat ankstyvos vaikystės aiškinti atžaloms, kaip svarbu plauti ir dezinfekuoti rankas.

Rankas plauti karštesnės temperatūros vandeniu ir muilu reikėtų kiekvieną kartą prieš valgant, po tuštinimosi, grįžus iš lauko, darželio ar mokyklos, parduotuvių, pasinaudojus svetimais daiktais.

Dažniausiai apie užsikrėtimą įspėja pilvo spazmai ir pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas.

„Patarčiau stebėti, kad vaikai nekištų žaislų ar rašymo priemonių į burną, nekramtytų nagų, visada gerai nuplautų vaisius ir daržoves, nevalgytų maisto nuo žemės. Kadangi panagėse kaupiasi nešvarumai, tarp kurių gali būti ir kirmėlių kiaušinėlių, rekomenduočiau vaikų nagučius kirpti trumpai ir reguliariai. Riziką užsikrėsti spalinėmis kirmėlėmis sumažina kasdien keičiami apatiniai drabužiai, maudymasis po dušu, drabužių ir kitų medžiaginių daiktų skalbimas aukštesnėje, bent 70 °C, temperatūroje“, – pataria R. Blynas.

Pagalba užsikrėtus

Užsikrėtus vienam šeimos nariui, vaistų nuo kirmėlių turėtų išgerti visi artimieji, prieš tai pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku. Šie vaistai  paralyžiuoja parazitus, sustabdo jų dauginimąsi ir juos sunaikina.

Labai svarbu įsidėmėti, kad, pirmą kartą išgėrus vaistų, greičiausiai teks juos vartoti dar po kelių savaičių, kadangi vaistai paveikia tik suaugusias kirmėles. Per kelias savaites organizme išsirita naujų kiaušinėlių, tad išnaikinti reikia ir juos – tam skirta antra vaisto dozė, apie kurią informuos konsultuojantis vaistininkas.

„Užsikrėtus kirmėlėmis ir jaučiant minėtų simptomų, reikėtų gerti kuo daugiau vandens ir elektrolitų tirpalų, kad būtų atkurta drėgmės pusiausvyra organizme. Kadangi žarnyne besiveisiančios kirmėlės greičiausiai sutrikdė naudingų medžiagų iš maisto produktų pasisavinimą, vertėtų valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, riešutų ir sėklų. Jeigu vargina viduriavimas, patartina valgyti mažesnėmis porcijomis. Vis dėlto svarbiausia yra pasistengti neužsikrėsti pakartotinai – visą gydymosi laikotarpį reikia skirti ypatingą dėmesį švarai, tinkamai plauti rankas ir skatinti tai daryti aplinkinius“, – pabrėžia vaistininkas.