Vitaminų abėcėlė: kokius pasirinkti?

Pavasarį dažniausiai sulaukiama organizmo įspėjamųjų ženklų apie nusilpusį imunitetą. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad to priežastis paprasta – tamsiuoju metų laiku organizmui trūko saulės, jį silpnino įvairios siautusios ligos arba vartoti antibiotikai.

Sveikatos priežiūros specialistė sako, pavasarį vaistinėje sulaukianti žmonių, kurie skundžiasi jėgų trūkumu, nedžiuginančia savijauta. Pasak jos, tai įspėja, kad organizmui trūksta naudingų medžiagų, nes žiemą valgomuose vaisiuose ir daržovėse dažniausiai jau nebėra tiek vitaminų ir mikroelementų, ypač, jeigu jie apdoroti termiškai. Farmacininkė sako pastebinti, kad žmonėms dažniausiai trūksta A, D, E, C ir B grupės vitaminų.

Vis dėlto, jeigu nežinote, kurio tiksliai vitamino jums trūksta, geriausia vartoti bendrus vitaminų ir mineralų kompleksus. E. Ramaškienė sako, kad tai leidžia vartojant tik vieną preparatą papildyti organizmą saugiomis mineralų, vitaminų, dažnai – ir amino rūgščių dozėmis.

Kokių klaidų nedaryti?

Pasirinkus vartoti konkrečius vitaminus, svarbu tiksliai žinoti, kurių medžiagų trūksta organizmui, antraip toks sprendimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. „Eurovaistinės“ farmacininkė E. Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad ypač vaikams didesnis pavojus sveikatai kyla padauginus riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A arba D, taip pat geležies bei kalio preparatų.

Pats „nekalčiausias“ yra vitaminas C. Šis vandenyje tirpus vitaminas, anot E. Ramaškienės, padauginus iš organizmo pasišalina su šlapimu, todėl jeigu perdozavimas buvo vienkartinis atvejis, jis nesukels didelės žalos organizmui, tačiau viršyti rekomenduojamų paros normų dažnai tikrai nederėtų. „Vitamino C poreikis padidėja sergant infekcinėmis ligomis ir patiriant stresą, tačiau jo gauname ir su maistu. Vitamino C galima rasti įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose“, – sako farmacininkė.

Vartojant vitaminus arba maisto papildus taip pat svarbu atkreipti dėmesį į informacinius lapelius. Pasak farmacininkės, vitaminų sudėtyje nurodoma, kiek dienos normos tokie vitaminai sudaro.

„Jeigu nurodoma, kad vartojami vitaminai sudaro 30–50 proc. dienos normos, tai tokius preparatus labai užsiėmę, sportuojantys žmonės gali vartoti beveik nuolat arba ilgai be pertraukų, o vitaminai, kurių sudėtyje nurodyta, jog sudaro 100 proc. dienos normos, vartojami kursais – du–tris mėnesius ir daroma 2–4 savaičių pertrauka“, – sako E. Ramaškienė. Ji priduria, kad padidėjęs vitaminų poreikis žmonėms pastebimas rudenį ir pavasarį.

Tik tai, ko reikia

Farmacininkė sako, kad verčiau nevartoti keleto skirtingų vitaminų kartu ir pasirinkti vieną sritį, kurią norite sustiprinti arba vartoti bendrą savijautą gerinančius vitaminų kompleksus. Vaistininkė rekomenduoja vitaminus laikyti pasidėjus ant stalo, ten, kur valgote pusryčius, tai padės nepamiršti jų išgerti.

Nepaisant to, kad galima rasti įvairių organizmui naudingų vitaminų ir maisto papildų, E. Ramaškienė patikina, vien jie tikrai nepadės, kartu svarbu gerai išsimiegoti, valgyti visavertį maistą ir valdyti stresą – tik taip galima pasiekti geriausią rezultatą.

„Vertėtų nepamiršti, kad tie, kurie maitinasi subalansuotai, jiems nebūtina vartoti vitaminų. Atkreipkite dėmesį į dilgėlę, kiaulpienę – kiek naudingų medžiagų jos turi savyje, jose yra pusė Mendelejevo lentelės. Taip pat jau galime gaminti šviežias salotas, yra svogūnų laiškų, kitų žalumynų, ridikėlių“, – sako E. Ramaškienė. Anot jos, šiltuoju metų laiku naudingų medžiagų galime gauti ir natūraliai iš gamtos.