Kaip praneša Liuksemburgo naujienų portalas today.rtl.lu, jo vadovaujama komanda baigė naują studiją, kurioje tyrinėti namai Heinsburgo regione. Šiame Vokietijos koronaviruso epicentre, kur gyvena apie 250 tūkst. gyventojų, nustatyta daugiau 1,4 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 50 mirčių nuo šios ligos.

Šis tyrimas pateikia naujų duomenų apie tai, kaip virusas sklinda. „Einant apsipirkti nėra didelės rizikos užsikrėsti COVID-19. Didieji šios infekcijos protrūkiai visada buvo žmonių, šalia buvusių ilgesnį laiką, rezultatas, kaip, pavyzdžiui, vakarėliai po slidinėjimo Išglyje, Austrijoje“, – teigė H. Streeckas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol neįrodytas nei vienas viruso perdavimo atvejis prekybos centruose, restoranuose ar kirpyklose.

Virusologas taip pat sakė neradęs įrodymų, kad virusas gyventų ant įvairių paviršių. „Kai mes ėmėme pavyzdžius nuo durų rankenų, telefonų ar klozetų, iš šių mėginių laboratorijoje nebuvo įmanoma išauginti viruso“, – teigė profesorius.

Dėl to H. Streeckas įsitikinęs, kad yra labai mažas šansas užsikrėsti per vadinamuosius užkrėstus paviršius: „Kad pasigautum virusą, reikia, kad kažkas nusikosėtų į delną, tučtuojau paliestų durų rankeną, labai greitai po to prie jos prisiliestų kitas žmogus ir iškart paliestų veidą.“

Kaip rašo today.rtl.lu, faktas, kad COVID-19 lašeliais plintanti infekcija negali būti perduodama per orą, anksčiau buvo patvirtintas ir virusologo Christiano Drosteno iš Berlyno „Charité“ klinikos. Viename interviu jis teigė, kad naujasis koronavirusas ypač bijo sausos terpės, ir vienintelis kelias užsikrėsti yra „įkvėpti lašelius“.

Kita vertus, yra skirtingų duomenų apie tai, kaip koronavirusas sklinda. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras ir Nacionalinis sveikatos institutas priėjo išvadą, kad šis koronavirusas gali išgyventi net iki trijų dienų ant plastiko bei nerūdijančio plieno. Tačiau, kaip savo interneto svetainėje skelbia Vokietijos Roberto Kocho institutas, moksliniai tyrimai kaip šis, kuriuo rėmėsi amerikiečiai, atliekami laboratorijose eksperimentinėmis sąlygomis, todėl jie ne itin gerai atspindi riziką užsikrėsti virusu kasdieniame gyvenime.

Didieji šios infekcijos protrūkiai visada buvo žmonių, šalia buvusių ilgesnį laiką, rezultatas.

Heinsbergas tampa centru, kur ruošiamasi atlikti kitą studiją: joje bus einama giliau, siekiant patikslinti, kaip virusas plinta ir kaip jį sustabdyti. Bus tiriama tūkstantis žmonių.

Tikimasi, kad šio tikslesnio tyrimo rezultatai gali pasitarnauti kaip pagrindas rengiant rekomendacijas nacionalinėms išeities iš karantino laikotarpio strategijoms. Pasak H. Streecko, svarbu surinkti tokius duomenis, kad rekomendacijos būtų parengtos remiantis faktais, o ne prielaidomis.

Kalbėdamas apie priemones, kurių jau imtasi, kad būtų suvaldyta naujojo koronaviruso plėtra, profesorius mano, jog svarbu turėti omenyje galimas neigiamas pasekmes, kurias tai gali atnešti. „Žmonės gali prarasti darbus. Galbūt jie nebegalės toliau mokėti už nuomą, o buvimas patalpose ilgą laiką gali susilpninti imuninę sistemą“, – pabrėžia H. Streeckas.