„Maliarija žmogus nuo žmogaus neužsikrečia, nebent įvyktų koks kazuistinis atvejis“, – po to, kai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras paskelbė, kad vienas kaunietis serga šia mums nebūdinga liga, nuramino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.

Vaistų prieš kelionę negėrė

Maliarija 40-metis kaunietis užsikrėtė Afrikoje. Vyras su dar šešiais draugais keliavo automobiliais per Maroką, Mauritaniją, Senegalą, Malį, Gambiją.

Dar prieš kelionę vyrai buvo atėję į Kauno klinikinės ligoninės polikliniką pasiskiepyti prieš geltonąjį drugį, nes be skiepų į kai kurias šių šalių neįleidžia.

Apsilankė pas infektologą. Jis keliautojus perspėjo, kad būtina ne tik pasiskiepyti, bet ir gerti vaistus prieš maliariją.

„Bet jie – drąsūs vyrukai, sakė, kad tai – nesąmonė, jie vaistų negers. Visose šalyse, išskyrus Maroką, labai paplitęs sukėlėjas plasmodium falciparum, kuris yra labai piktas, sukelia pačią sunkiausią ligos formą, yra atsparus įprastiems vaistams“, – aiškino Afrikoje lankiusis docentė A.Mickienė.

Ji tikina, kad dar prieš kelionę vyrams reikėjo gerti tuos vaistus, kurie veikia atsparius maliarijos sukėlėjus. Deja, keliautojai atsisakė bet kokių vaistų. Galbūt dėl stipraus jų šalutinio poveikio?

„Vieni šių vaistų gali sukelti nemigą, rankų drebėjimą, traukulius, haliucinacijas – psichologinio dirglumo požymius, bet tokių vaistų Lietuvoje netgi nėra. Tie, kurių yra, būtų labai tikę, jie saugūs, šalutinio poveikio nesukelia“, – aiškino gydytoja A.Mickienė.

Nedelsiant grįžo namo

Vienas iš septynių žygio draugų maliarijos pavojaus neišvengė. Ligos simptomus jis pajuto, likus savaitei iki kelionės pabaigos.

Vyrą pradėjo krėsti šaltis, iki 40 laipsnių pakilo kūno temperatūra. Iš pradžių kaunietis gydėsi pats – gėrė paracetamolį. Vaistinėje išsiprašė antibiotikų, bet ir jie nepadėjo.

„Tuomet kreipėsi į gydytojus, nes savijauta buvo labai bloga. Lietuviui labai greitai diagnozavo maliariją, paskyrė vaistų nuo jos. Tie vaistai labai geri, patys naujausi. Mes tokių neturime, jų yra tik Švedijoje“, – aiškino Infekcinių ligų klinikos vadovė A.Mickienė.

Vaistus nuo maliarijos reikia gerti tik tris dienas, rytą ir vakare, bet daug – net po 4 tabletes. Išgėręs pirmąsias ir nieko nelaukdamas kaunietis sėdo į lėktuvą ir grįžo namo.

„Ligonis skrido būdamas labai sunkios būklės: iškankintas aukštos temperatūros, intoksikuotas. Skrydis truko vienuolika valandų. Laimė, komplikacijų išvengė, nors jų rizika buvo labai didelė: kai atėjo pas mus, kraujo tyrimų rodikliai buvo pribloškiantys“, – pasakojo ligonį gydžiusi A.Mickienė.

Komplikacijos labai sunkios

Keliautojas iškart buvo paguldytas į Kauno klinikinę ligoninę. Gydymas tęstas tais pačiais, Afrikoje jo įsigytais vaistais.

„Maliarijos sukėlėjo nebeaptikome, nes gydymas buvo efektyvus. Per kelias dienas pagerėjo kraujo rodikliai, sustiprėjo organizmas“, – pasakojo ir džiaugėsi gydytoja A.Mickienė.

Vadinasi, maliarija, mums mažai pažįstama liga, nėra tokia baisi, kaip ją įsivaizduojame? Gydytoja infektologė paaiškino, kad yra keturių rūšių maliarijos sukėlėjų. Kai kurie jų gali pasislėpti kepenyse ir pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų. Plasmodium falciparum sukėlėjas į kepenis neįsiskverbia, būna tik eritrocituose, o išnaikintas nebeatsikuria.

Vis dėlto maliarijos komplikacijos yra sunkios, ypač kai išsivysto smegenų maliarija. Ji gali sukelti traukulius, sutrikdyti smegenų kraujotaką, nes parazitai dauginasi eritrocituose ir jie užkemša smulkiąsias smegenų kraujagysles. Dėl to išsivysto koma ir ligonis miršta.

„Kitos komplikacijos – inkstų nepakankamumas, kraujavimas. Mūsų pacientui labai pasisekė. Sakė, daugiau taip nedarys“, – nusijuokė A.Mickienė.

Kiti su juo keliavusieji po Afriką lyg ir nesusirgo, nors vaistų ligos profilaktikai taip pat negėrė. Gydytoja spėjo, kad galbūt infekuoti uodai jiems neįkando, todėl ir nesusirgo.

Žmogus nuo žmogaus maliarija neužsikrečia, nebent būtų perpiltas sergančiojo kraujas arba užsikrėstų narkotikų vartotojai, naudojęsi ta pačia adata.

Sirgo 39 žmonės

2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 žmonės (20 jūreivių, 10 turistų, 7 asmenys, išvykę darbo tikslu, 1 studentas, 1 legionierius), iš kurių du mirė. Daugiausia žmonių maliarija užsikrėtė Afrikoje (Nigerija, Gana, Angola, Zambija, Zairas, Libija, Gvinėja) – 32, Azijoje (Filipinai, Indija, Tailandas) – 3, Amerikoje (Kolumbija) – 4.

Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus, kad apsisaugotų nuo šios pavojingos ligos. Vaistus parenka gydytojas, atsižvelgdamas į susirgimo riziką, vaisto rezistentiškumą, šalutinius reiškinius, ligonio amžių. Vaistus reikia pradėti gerti savaitę prieš atvykstant į didesnio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 3 dieną iki išvykimo). Jų efektyvumas siekia 93–100 proc.

Kaip apsisaugoti?

Uodai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai. Jie labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant. Apsisaugoti nuo uodų naudojamos uodus atbaidančios priemonės – repelentai.

Galima apdoroti ir gyvenamąsias patalpas: susukta į tabletę, impregnuota pyretroidu virvutė deginama nakčiai miegamuosiuose. Virš lovos pakabinamas impregnuotas permetrinu ar deltametrinu audeklas, atsigulus jo kraštai pakišami po čiužiniu.

Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, už užuolaidų ir visas tas vietas, kuriose gali būti uodų. Negalima be apsaugos priemonių miegoti ant stogų, ant denių, po atviru dangumi. Vakarais vengti būti arti vandens telkinių ar baseinų.

Paplitusi 100 šalių

Maliarija plačiai paplitusi Afrikoje, Pietų Amerikos, Azijos šalyse.

Pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija.

Kasmet užregistruojama 650 mln. klinikinių maliarijos atvejų.

Nuo šios ligos kasmet miršta 1,5–3 mln. žmonių, iš jų 1 mln. – vaikų iki 5 metų amžiaus.

Net 89 proc. visų mirties nuo maliarijos atvejų registruojama Afrikos šalyse.