Sukelia papildomų iššūkių

Kaip ir suaugusiesiems, vaikams vis dažniau kyla antsvorio ir nutukimo problemų, kurios kelia ir papildomų iššūkių. „Nutukimas ne tik kelia tiesioginių problemų fizinei sveikatai, bet ir turi grėsmingų padarinių“, – sako šeimos gydytojas Vilius Rajeckas. Vaikai, turintys antsvorio, dažnai susiduria su ribojimais sporto srityje, o patyčios gali sukelti psichologinių problemų, mažinančių norą socializuotis.

„Nutukimas sukelia daug gretutinių problemų, ypač psichologinių – nuo valgymo sutrikimų iki depresijos, – sako gydytojas V. Rajeckas. – Tai viena pagrindinių šiuolaikinių vaikų sveikatos problemų, kuri aktuali išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.“

Būtina atsižvelgti, kad tinkama vaikų mityba yra labai svarbi ne tik dėl svorio kontrolės, bet ir dėl bendros sveikatos. Pasak V. Rajecko, net ir tie vaikai, kurių kūno masės indeksas (KMI) normalus, gali patirti sveikatos problemų dėl mitybos. „Nesubalansuota mityba gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – nuo dantų ėduonies iki refliukso, skrandžio rūgštingumo padidėjimo ar net mažakraujystės, – sako pašnekovas. – Todėl labai svarbu rūpintis vaikų mityba ir užtikrinti, kad jų racionas būtų subalansuotas ir sveikas.“

Vaikų regėjimas pastaraisiais metais šiek tiek blogėja, dažniau diagnozuojama trumparegystė. Ne naujiena, kad pagrindinės to priežastys yra nesaikingas ekranų naudojimas, fizinio aktyvumo sumažėjimas, be to, daugiau laiko praleidžiama patalpose, o ne lauke.

„Regos korekcija yra gana paprastas dalykas – gali tekti nešioti akinius, bet tai nekomplikuota, – sako V. Rajeckas. – Tačiau mitybos ir nutukimo problemos yra žymiai ryškesnės ir sudėtingesnės, turinčios rimtesnių padarinių vaikų sveikatai.“

Vilius Rajeckas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kai kurie net nesiskundžia

Regos problemos glaudžiai susijusios su fiziniu aktyvumu ir antsvoriu. „Kiekvienam vaikui reikėtų patikrinti regą, ypač atidžiai reikėtų stebėti ikimokyklinio amžiaus vaikus ir pradinių klasių mokyklinukus, nes jie gali ir nepasiskųsti, kad prasčiau mato“, – pastebi gydytojas. Jis priduria, kad kai kurie vaikai gali net ir nežinoti, ką reiškia matyti ryškiai, jei, tarkime, jų rega silpnesnė jau nuo pat mažų dienų. Todėl tėvai turi būti akyli ir pastebėti bet kokius regėjimo pablogėjimo požymius.

Jei vaikas aktyviai sportuoja ir daug laiko praleidžia lauke, paprastai problemų dėl laikysenos nekyla, tačiau jei kamuoja svorio problemos, lėtinės ligos, iššūkių rizika padidėja. „Dažniausiai laikysenos problemos būna nespecifinės ir gali būti laikomos norma. Pavyzdžiui, nedidelė kupra ar menčių netolygumas. Tokias problemas dažnai galima koreguoti didinant fizinį aktyvumą arba taikant kineziterapiją“, – sako gydytojas V. Rajeckas.

Profilaktiškai atliekant sveikatos patikrinimus galima pastebėti tam tikrus nuokrypių, pavyzdžiui, netaisyklingą pėdų statymą einant, ryškesnę plokščiapėdystę, nelygią klubų, menčių liniją ir kt. „Jei pastebime šiuos pokyčius, svarbu tai aptarti ir nuspręsti, ar konkrečiu atveju pakanka padidinti fizinį krūvį, ar jau reikia specialistų pagalbos“, – sako gydytojas.

Dėmesys psichikos sveikatai

Paaugliams regos problemų dažnai kyla dėl gyvenimo būdo, o pandemijos laikotarpis ypač pablogino psichikos sveikatą. Daug paauglių patyrė sunkumų dėl karantino, izoliacijos ir socialinių kontaktų praradimo. „Pastaraisiais metais psichikos sveikatos iššūkių paauglių grupėje drastiškai padaugėjo. Jei paauglys vėliau eina miegoti – dar nieko tokio, bet jei jis pradeda kalbėti apie sunkumus užmigti ar susidomėjimo mėgstamomis veiklomis praradimą, tai signalai, kad reikėtų atkreipti dėmesį į jo psichikos sveikatą, – tvirtina V. Rajeckas ir primena, kad nuo šešiolikos metų paaugliai profilaktinių sveikatos patikrinimų pas gydytojus gali ateiti ir be tėvų palydos. – Apie sveikatą paaugliams kartais lengviau su gydytoju kalbėtis betarpiškai, nei kabinete būnant tėvams.“

Jei vaikui sunku kalbėti apie savo psichikos sveikatą, puiki išeitis pacientui duoti užpildyti klausimyną. „Rašyti ir skaityti jau mokantiems vaikams į klausimus apie savo psichikos sveikatą būtų galima atsakyti net ir koridoriuje laukiant paskirto vizito pas gydytoją. Tai padėtų gydytojams paprasčiau atskirti, kuriems pacientams yra didesnė rizika turėti psichologinių problemų, o kuriems bent jau dabar tai negresia“, – aiškina šeimos gydytojas.

Nutukimas sukelia daug gretutinių problemų, ypač psichologinių – nuo valgymo sutrikimų iki depresijos.

Mažesniems vaikams vizitai pas gydytojus kartais kelia baimę, ypač jei planuojama atlikti tyrimus arba pradėti gydymą. „Svarbu padėti vaikams suprasti, kad gydytojo vizitas gali būti ne tik dėl ligos, bet ir kaip galimybė pasikalbėti, išsiaiškinti vaiko kasdienius iššūkius ir sveikatos problemų prevenciją“, – teigia V. Rajeckas. Kasdienei sveikatai palaikyti skirtas profilaktinis vizitas yra mažiau intensyvus, tad leidžia gydytojui ir pacientui sukurti pasitikėjimo santykį.

Gydytojas ragina tėvus nepamiršti kartais atvesti vaikus ir profilaktiškai pasitikrinti pas šeimos gydytoją. „Šie vizitai yra ypač naudingi ir leidžia laiku įžvelgti galimas problemas, išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ateityje, – tvirtina šeimos gydytojas. – Kartu tai ugdo vaiko supratimą apie sveikatos priežiūrą ir jos svarbą kasdieniame gyvenime.“

Metas išsikelti tikslų

V. Rajeckas pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau tėvų profilaktinių sveikatos patikrinimų vaikus atveda anksčiau – vasarą ar net pavasario pabaigoje. Šiltasis sezonas gali būti puikus metas ramiai išspręsti didesnes ar mažesnes sveikatos problemas. Tačiau būna ir taip, kad apie būtiną kasmetį sveikatos patikrinimą jau prasidėjus mokslo metams primena ugdymo įstaigos.

Verta nepamiršti, kad profilaktiškai patikrinti vaiką reikia tada, kai jis neserga ūmiomis ligomis, o vasara, kai dienotvarkė yra laisvesnė, įtampos lygis sumažėjęs, yra puikus metas tai padaryti.

„Vasarą vaikai turi daugiau laisvo laiko, todėl tai puikus metas aptarti jų mitybą, dienos ritmą, fizinį aktyvumą, higienos įpročius ir sveikatos problemas. Svarbu kalbėtis ir apie lytinį brendimą, kitus svarbius klausimus. Vasarą vaikai gali išsikelti tikslų – ne tik perskaityti daugiau knygų, bet ir išbandyti naują sporto šaką ar pomėgį“, – sako šeimos gydytojas.

Be to, patikrinus vaikų sveikatą anksčiau, laiku galima ir pasiskiepyti. „Kartais prireikia tam tikrų skiepų, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito, vėjaraupių ar kt. Paaugliams taip pat yra numatyta vakcinų pagal skiepų kalendorių. Skiepytis vasarą paprasčiau, nes artėjant rugsėjo 1-ajai žmonės tampa vis labiau užsiėmę mokyklos ir darbo reikalais, todėl skiepai nusikelia į rugsėjį ar spalį, kai prasideda peršalimo ligų sezonas ir gali kilti papildomų sunkumų“, – pastebi V. Rajeckas.

Vasarą taip pat svarbu aptarti pirmosios pagalbos suteikimo pagrindus. „Kartais su mažesnių vaikų tėvais kalbamės apie pirmosios pagalbos teikimą – ką verta žinoti, jei kas nors atsitiktų. Su didesniais vaikais aptariame, kaip elgtis, jei žmogus pradėtų skęsti, pargriūtų ar nualptų, – sako pašnekovas. – Kadangi vasarą traumų ir įvairių nelaimingų atsitikimų pasitaiko dažniau, toks priminimas yra labai naudingas. Atsargumas ir žinojimas, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, gali padėti išvengti rimtų padarinių.“