Vaikams iki šio amžiaus – jokių ekranų: gali paveikti labai žiauriai

Vaikams iki šio amžiaus – jokių ekranų: gali paveikti labai žiauriai

2025-09-08 16:14

Technologijų eros dilema – kokią žalą vaikams nuo pat ankstyvo amžiaus daro ekranai? Tai viena iš temų, kuri ypač domina mokslininkus. Kas sutrinka ar visai nustoja vystytis ir kodėl mokslininkai perteklinį žiūrėjimą į ekranus sieja su simptomais, panašiais į autizmą. Mokslininkai pateikia ir naujų, labai įdomių įžvalgų, kaip kūdikius veikia, jei mama žindydama ar stumdama vežimėlį žiūri ne į vaiką, o į ekraną.

Vaikams iki šio amžiaus – jokių ekranų: gali paveikti labai žiauriai
Vaikams iki šio amžiaus – jokių ekranų: gali paveikti labai žiauriai / Freepik.com nuotr.

Vilnietė Sigita, jauna mama, klausosi tinklalaidės. Ekranai ir vaikai, sako, – aktuali tema.

„Namuose turiu trimetį, laukiuosi antro, labai domiuosi“, – pripažino moteris.

Mamai svarbu, kur riba tarp naudos ir žalos, tad laiką prie ekranų stengiasi riboti.

„Tikrai pasivys ir neatsiliks“, – sakė ji.

O galbūt bus ir pralenkę bendraamžius? Kaip vystosi vaikai ir jų gebėjimai augant su ekranais ir be jų, ypač domina mokslininkus, kurie jau dabar turi ne vieną tyrimą. Jų rezultatai – technologijų nenaudai.

„Kas vyksta kūdikio organizme, kai mama naudojasi išmaniuoju matant kūdikiui, kūdikiui žindant, ar kai kūdikis nori bendrauti, gaudo jos žvilgsnį. Kūdikio organizmas reaguoja kaip į stresinę situaciją“, – tvirtino VU psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.

Stresas susijęs su akių kontakto nebuvimu, tačiau jeigu mama skaitytų knygą, skirtumas randamas.

„Manoma, kad ekranas labiau įtraukia, o skaitant knygą dažniau galima atkreipti dėmesį ir sureaguoti“, – aiškino R. Jusienė.

Be to, skaitant knygą veidas gyvesnis.

„Žiūrint į ekraną yra toks „poker face“, sustingęs veidas, ir toks veidas, kitų tyrimų duomenimis, ir turi efektą kaip depresiškos mamos veidas“, – tikino R. Jusienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O jei ir kūdikio akys krypsta į ekraną pirmaisiais gyvenimo metais, tuo metu, kai intensyviai vystosi žmogaus protinės funkcijos?

„Vystosi sensorika, motorika, kalba, gebėjimas sutelkti dėmesį, inicijuoti veiklą, darbinė atmintis ir visoms funkcijų vystymuisi reikalingas inicijavimas ir gyvas pirmyn atgal kontaktas“, – detalizavo VU filosofijos fakulteto docentė Ramunė Dirvanskienė.

Taigi prilipus prie ekrano funkcijos vystosi ne taip gerai. Mokslininkams įdomu ir ar ekranai susiję su autizmu, apie kurį kalbama vis daugiau ir garsiau.

„Gali paveikti labai žiauriai. Labai svarbu suprasti, kad ekranai nesukelia autizmo, bet labai sustiprina netinkamus bruožus. Dabar labai dažnai girdimas terminas – pseudoautizmas, kai kalbame apie ekranų daromą žalą“, – teigė Vienos autizmo terapijos centro psichologė Vaida Asisi.

Virš 20 metų Austrijoje gyvenanti klinikinė psichologė dirba autizmo terapijos centre Vienoje.

„Labai grubiai pasakius, tai bendravimo ir sąveikų sunkumai“, – autizmą apibūdino V. Asisi.

Anot gydytojos, autizmas diagnozuojamas 1 iš 60 vaikų. Susidaro įspūdis, kad atvejų daugėja, bet tai susiję su geresne diagnostika – mokslininkams įdomios ir priežastys, kiek tai nulemia genetika, vaiko raida gimdoje, pats gimdymas.

„Tai nėra susiję tik su genais, bet ir su ankstyvąja raida“, – sakė R. Dirvanskienė.

Taigi Autizmo centre tėvų klausiama, kada vaikas pradėjo naudotis medijomis?

„Pirmaisiais gyvenimo metais, tai šokiruoja. 4 mėn. kūdikiai paguldomi prieš ekraną, rekordas – 13 val.“, – pasakojo V. Asisi.

„Lietuvoje nemačiau, kad mažiukams duotų ekranus, bet buvome Turkijoje, tai matėme, kad pastato telefoną ir valgo žiūrėdami filmukus“, – prisiminė Sigita.

Kai kurie autistiški vaikai išvis neturi jokios motyvacijos bendrauti su žmonėmis, jie būna savyje, su objektais, turi ir sensorinių sutrikimų, per silpnai ar per stipriai reaguoja į prisilietimus, triukšmą, šviesą, sunku koordinuoti judesius, susikaupti – taigi tokiems vaikams ekranas tik blogina situaciją.

„Yra ekranas ir iš esmės žmogus nereikalingas, nebent kad patenkintų pagrindinius poreikius“, – pabrėžė V. Asisi.

Anot specialistų, siekiant vaikams nepakenkti – iki dvejų metų ekranų išvis neduoti, vėliau riboti laiką – ne daugiau valandos ikimokykliniam amžiui, rizikingiausi maži ekranai ir pasyvus filmukų žiūrėjimas. Mokslininkai pataria ekranų nenaudoti ir kaip nusiraminimo priemonės, vaikas turi gebėti išbūti nuobodulyje.

„Vaikas iš esmės neturi progų palaukti, pakentėti, jis visada užsiėmęs, tai keliama prielaida, kad tai gali trikdyti savireguliacijos raidą ir jam gali būti sunkiau išbūti ramiai“, – teigė VU psichologijos instituto tyrėja Lauryna Rakickienė.

Naujausi tyrimai pristatyti ir aptarti kartu su mokslininkais iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos. Specialistai apie raidos iššūkius Vilniuje diskutavo visą savaitę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų